Šarūnas Jasikevičius „Žalgiryje“ buvo žmogus-orkestras.
Jis dėliojo taktikas žaidėjams derinių lentoje. Pats vis užmesdavo akį į Vokietijos čempionato rungtynes ir ištraukdavo iš ten tokius naujokus, kokių savo žvalgybos radaruose nė neužfiksuodavo kiti Eurolygos klubai.
Šaras brėžė „Žalgirio“ kreivę ir klubas kaip koks vijoklis raizgėsi aplink ją, pats kartu augdamas ir sėkmingai žaliuodamas Europos krepšinyje.
Tačiau Šaro era baigėsi. Robertas Javtokas, kaip klubo sporto direktorius, pirmą kartą per trejus metus turėjo ieškoti naujo stratego ir derinti komplektaciją jau pagal kitą modelį.
Jis, klubo direktorius Paulius Motiejūnas, komandos tarptautinis skautas Algimantas Bružas, statistikos analitikas Mykolas Stumbras, o galiausiai – net ekipos atstovas spaudai ir komunikacijos vadovas – visi nešė bet kokią naudingą informaciją ant biuro stalo Nemuno saloje, kolektyvinėmis pastangomis bandant sudėlioti naują „Žalgirį“.
Šarūno Jasikevičiaus brigadą ant „Žalgirio“ suolo pakeitė Martinas Schilleris, Andre Voltmannas, Tautvydas Sabonis ir Sigitas Kavaliauskas. Edgarą Ulanovą, Zachą LeDay, Jocką Landale'ą ir KC Riversą aikštėje – Patricio Garino, Augustine'as Rubitas, Joffrey Lauvergne'as, Marekas Blaževičius, Steve'as Vasturia ir Tomas Dimša.
„Žalgirio” sudėtis 2020-2021 m. sezonui:
- Gynėjai: Thomasas Walkupas, Lukas Lekavičius, Rokas Jokubaitis, Marius Grigonis, Tomas Dimša.
- Puolėjai: Patricio Garino, Artūras Milaknis, Steve'as Vasturia, Nigelas Hayesas, Karolis Lukošiūnas.
- Aukštaūgiai: Joffrey Lauvergne'as, Augustine'as Rubitas, Martinas Gebenas, Marekas Blaževičius, Paulius Jankūnas.
Robertas Javtokas jaučiasi pakankamai patenkintas tuo, kaip ant popieriaus atrodo 2020-2021 m. krepšinio sezono kovoms užregistruotos žalgiriečių pavardės.
Kur kas daugiau nerimo jam kyla ne dėl „Žalgirio“ pajėgumo, o Eurolygos sezono. Jo uždangos pakėlimo ceremonija numatyta spalio 1-ąją, bet klubo sporto direktorius dar negali pasakyti, ar jo komanda rugsėjo pabaigoje išskris į pirmąjį mačą Pirėjuje.
Apie tai, kodėl „Žalgirio“ biure vaikšto iš kampo į kampą ir komandos komplektaciją – 15min interviu su R.Javtoku.
– Robertai, ar galima skelbti „Žalgirio“ komplektaciją oficialiai uždaryta?
– Taip.
– Tai daugiau pakeitimų nebesitikima? Treneris nenorėjo įsivesti savo korekcijų?
– Ne. Treneris dar neatvykęs, bet kai atvažiuos, apsičiupinės, pasižiūrės ir viskas bus aiškiau. Turime 16 žaidėjų, bet visi likti negalės – apsižiūrėjęs treneris nuspręs, ką daryti.
Galvoju, kad ant popieriaus galbūt turime netgi kiek stipresnę, arba tikrai bent ne blogesnę komandą nei pernai.
– Ar esate patenkinti, kaip pavyko sukomplektuoti komandą?
– Manau, kad patenkinti. Tai buvo toks ganėtinai kolektyvinis darbas. Tiek Algimantas Bružas mums labai padėjo, tiek Mykolas Stumbras su savo skaičiais, tiek Paulius Motiejūnas – visi susidėjo. Atrodo, pavyko padaryti tai, ką norėjome.
– Kur bus šio naujo „Žalgirio“ stiprybė?
– Mes neturime 2-3 žaidėjų, ant kurių viskas laikysis. Turime didelę rotaciją ir ilgą suolą, jaunų ir patyrusių žaidėjų junginį. Iš JAV atvykusiam treneriui Eurolyga bus kažkiek kitoks krepšinis, bet kiek jis save pristatė, kiek mes patys analizavome jo braižą, manau, viskas eis į didelę rotaciją, gal kažkiek greitį. Daugiau papasakos jau pats treneris, bet mūsų stiprybė ta, kad kiekvienoje pozicijoje turime keitimą. Nėra taip, kad traumos atveju būtume išderinti.
Bet nesinori užbėgti į priekį – viskas paaiškės sezono metu. Didžiausias nerimas dabar – bus ar nebus tas sezonas. Išvengsim ar neišvengsim tų traumų. Daug tokių nežinomųjų.
Bet komplektuodami komandą rėmėmės filosofija paimti gal aukštesnio meistriškumo žaidėjus už mums įperkamą kainą, kurią galbūt pakoregavo virusas, traumos, nesusiklostę sezonai. Ieškojome geriausio kainos ir meistriškumo santykio.
– Kuris „Žalgiris“ ant popieriaus atrodo stipresnis: būsimas ar pernykštis?
– Nenoriu lyginti, nes tai dvi skirtingos komandos. Pasikeitė ir visas trenerių štabas. Keisis žaidimo braižas, daug ką lems, kaip treneris įrodys savo vertę, kaip tą padarys žaidėjai. Bet aš tikiu šia komanda ir manau, kad viskas bus gerai.
Bet ant popieriaus komanda atrodo tikrai galinga ir stipri. Smulkios detalės gali ją arba išderinti, arba kaip tik pagerinti. Vis dėlto galvoju, kad ant popieriaus galbūt turime netgi kiek stipresnę, arba tikrai bent ne blogesnę komandą nei pernai.
– Šarūnas Jasikevičius turėjo labai aiškią nuomonę dėl komplektacijos ir jo įtaka sprendimams buvo kertinė. Kaip išėjus Šarui keitėsi „Žalgirio“ žaidėjų paieškų principas ir kieno žodis dabar buvo lemiamas?
– Pauliaus Motiejūno žodis visada buvo lemiamas. Visa informacija pirmiausia prieina iki Pauliaus, o tada jis sprendžia, kas gali ateiti, kiek galima išleisti biudžeto, kokį žaidėją galima pasirinkti. Bet, manau, visi prisidėjo kolektyviai.
Tiek labai stipriai buvo įtrauktas Algimantas Bružas, tiek Mykolas Stumbras. Nuo Almanto Kiverio (atstovas spaudai. – aut.), iki Mindaugo Kvedaro (komandos vadovas. – aut.) – visi nešė savo informaciją. Tai buvo bendras darbas.
– Išėjus Šarui, ką norėjote įnešti kitokio į komandos komplektaciją?
– Viskas pasikeitė kardinaliai, nes sudėtį rinkome bendrai, nors treneris buvo informuotas dėl visų užsieniečių pirkinių.
Kita vertus, kai kuriais žaidėjais, kuriuos įsigijome, tikėjo ir Šaras. Jis komplektuodamas komandą nežiūrėjo tik į save, bet žvelgė ir į komandos ateitį. Jis žiūrėjo į žaidėjus galvodamas, kas galėtų padėti komandai, nesvarbu, kas bebūtų treneris.
Aišku, kiekvienas treneris turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, vieni mėgsta greitesnį, kiti lėtesnį krepšinį, vieniems labiau imponuoja aukštaūgiai, o kitiems – mažiukai. Naujas treneris pirmus metus gaus tai, ką turi. O per artimiausią sezoną jis galės formuotis viziją kitiems metams.
– Kaip vyko komplektacijos vaidmenų pasiskirstymas?
– Buvo labai greitas susirinkimas, nes išėjo Šaras, su juo paskui išėjo ir visi treneriai. Buvo kalbėta, kad „Žalgiris“ pasielgė blogai paskelbdamas, jog ieško tik lietuvio trenerio. Bet mes nežiūrėjome tik lietuvio trenerio – tiesiog jam teikėme pirmenybę.
Pirmiausia norėjome pasirašyti su treneriu, bet kilo nesklandumų su vienais ar kitais, kol išsigryninom ir pasirinkome naują trenerį. Tada žiūrėjom, ką turime ir ko mums dar trūksta.
Kas savaitę susėsdavome į bendrą pokalbį ir dėliodavome: peržvelgėme visus siūlymus, agentų variantus, žiūrėjome žaidėjus. Tai buvo toks buvo greitas dėliojimas, kitaip nei sezono metu, kai jo gale jau turėdavome sudėlioję komandą.
Be to, Šaro išėjimas, manau, pakeitė kitų žaidėjų sprendimą. Galbūt to paties LeDay ar Riverso. Viskas susidėjo. Aplinkybės pakoregavo mūsų planus.
– Trys „Žalgirio“ naujokai – Patricio Garino, Joffrey Lauvergne'as ir Augustine'as Rubitas turi padidintos rizikos traumų istoriją. Kas jums leidžia tikėtis, jog šie žaidėjai išvengs traumų? Ar todėl ir rinkote tokią gilią sudėtį?
– Manau, tame yra tiesos. Manau, apsidraudėme, kad juk visi negali nesužaisti. Pavyzdžiui, Leo Westermannas irgi buvo toks traumų kamuojamas žaidėjas, bet pas mus visada gerai žaidė.
Mes tikime, kad traumų nebus, bet kažkiek užbėgdami į priekį apsidraudėme su gilesne rotacija.
– Šioje gilioje rotacijoje tokie jaunieji „Žalgirio“ talentai kaip Rokas Jokubaitis ar Marekas Blaževičius priešais save pozicijoje turės mažiausiai po du konkurentus. Koks jų likimas? Galbūt jie bus skolinami?
– Šiai akimirkai sunku atsakyti. Bet dabar sakyčiau, kad nenorime jų skolinti. Norime, kad jie čia tobulėtų – tam juos ir įsigijome.
Aišku, sėdėjimas ant suolo nė vienam nedavė pliusų. Bet tikiu, kad jie gaus savo šansą pasireikšti. Treneris juos mato žaidime, rotacijoje, matome ir mes. Tikime, kad viskas priklausys nuo jų pačių. Vis tik minutes išsikovoja patys žaidėjai. Tikiuosi, treneriui bus smagu žiūrėti, kaip jie tobulėja ir suteikti šansą.
– Kokį įspūdį per pirmąsias bendradarbiavimo savaites jums paliko Martinas Schilleris?
– Laukiu, kada jis atvyks ir galėsime susėsti pasikalbėti, nes dabar daugiausia komunikuojame buitiniais klausimais.
Daugiausia su juo kalbas vedė Paulius Motiejūnas. Visiems patiko jo prisistatymo pokalbis. Algimantas Bružas išanalizavo jo žaidimą, davė ataskaitas. Atrodo, viskas sklandžiai.
– Kas, jūsų akimis, yra stiprus trenerių štabas? Ir kiek sunku komplektuoti visiškai naują Eurolygos komandos trenerių štabą?
– Buvo labai sunku. Žiauriai.
Išsirinkti trenerius yra vienas sunkiausių dalykų, nes tai pagrindinis komandos vedlys ir nuo jo priklausys labai daug. Gali surinkti gerą sudėtį, blogą, bet treneris gali daug ką pakeisti. Mums tai buvo labai svarbu.
Rinkomės iš daug variantų, bet norėjome eiti į naujoves, skaičius, krepšinio ateitį. Ieškojome naujo naujos kartos trenerio. Dabar turime tikrai pakankamai žmonių, kurie gali jam padėti. Jau ir Šaras priimdavo daug skaičių, analizių, kažkiek daugiau į tai ėjome.
Rinkdamiesi trenerį nežiūrėjome vien į autoritetą, Eurolygos patirtį ar seną braižą. Norėjome naujo braižo ir naujovių.
O formuodami trenerių štabą norėjome, kad kažkas būtų likę – tradicijos, tęstinumas, pagalba naujiems žmonėms lengviau įsivažiuoti į komandą. Todėl kažkiek daugiau padės Evaldas Beržininkaitis, atvažiavo ir Sigitas Kavaliauskas, kuris irgi pas mus dirbęs.
Kas yra stiprus ar silpnas štabas? Nežinau, parodys laikas.
Iki šiol turėjome vien lietuvišką štabą – tai visada buvo mūsų prioritetas. Bet atsitiko taip, kaip atsitiko, o vyr. treneriui davėme pasikviesti savo asistentą ir jis pasirinko sau patikimą žmogų.
Štabe norėjome matyti Tautvydą Sabonį, nes matome jo tobulėjimą. Ar tai yra stiprus štabas? Jie patys parodys. Mes jais tikime.
– „Žalgirį“ paliko keturi svarbūs žaidėjai: Zachas LeDay, Edgaras Ulanovas, Jockas Landale'as ir KC Riversas. Ar tai netektys, kurias buvo galima numatyti prieš vasarą ir joms pasiruošti?
– Išvyko visi, kuriuos ir įsivaizdavome, kad jie gali išvykti.
Laukėme Edgaro, bet, manau, jis gavo superinį pasiūlymą. Labai juo džiaugiamės. Tai buvo tie metai, kur arba pasilieki su visam, arba ne.
Mums jis būtų labai padėjęs, nes yra geras žaidėjas ir čia praleido tiek metų. Bet jam tai buvo vienas gyvenimo kontraktų. Logiška, kad jis išėjo.
Zachas buvo geras žaidėjas. Jis daug mums davė. Bet ar jo netektis bus didelė ar maža, dar negaliu įvardyti. Vis dėlto manau, kad jei būtų likęs Šaras, viskas galėjo pasisukti kitaip. Kaip ir su Riversu.
Jis mums imponavo ir kaip žaidėjas, ir rūbinės žmogus. Jis buvo patyręs, prie tokių labiau lyderiaujančių ir padedančių kitiems. Jis mums tiko ir patiko. Bet mums reikėjo pasirinkti. Dėliojome prioritetus, o Milas vis tiek – lietuvis, tiek metų žalgirietis, su žaliu krauju, tai galbūt mums tai nugalėjo.
Dėl Jocko mes žinojome, kad anksčiau ar vėliau jis labai norėjo patekti į NBA. Galbūt tam įtakos turėjo ir Šaro išvykimas. O gal ir ne, nes jis net pamišęs, kaip nori ten patekti. Linkime jam sėkmės.
Viskas išėjo labai logiškai. Galvojome, kaip bus dėl Grigonio – ar dideli klubai žiebs jį iš mūsų (šypsosi.). Bet labai džiaugiuosi, kad jis pasiliko.
– Kiek arti išvykimo buvo Marius Grigonis?
– Buvo tokių pamąstymų, bet arti nebuvo. Mes su juo turėjome ilgalaikį kontraktą ir jis tiesiog įsigaliojo. Nei iš jo pusės, nei iš jo agentų nebuvo per didelių kalbų dėl galimo išvykimo. Buvo daugmaž pletkai, bet mes tikėjome, kad jis pasiliks.
– Ar Marius Grigonis yra tas žaidėjas, kurio netektis būtų labiausiai sujaukusi „Žalgirio“ situaciją?
– Manau, šiai dienai taip. Jis žaidėjas, kaip mes vis bandome pabrėžti, su žaliu krauju – dideliu charakteriu, ambicijomis, aukštu kalibru. Šiai dienai jis tampa franšiziniu „Žalgirio“ žaidėju.
Ar jį būtų lengva pakeisti? Manau, sunku. Džiaugiamės, kad jis pasiliko ir toliau gins mūsų žalią vėliavą.
– Thomas Walkupas yra jau savo vertę įrodęs, bet labai specifinis įžaidėjas. Koks buvo naujo trenerio požiūris į šį atakų organizatorių?
– Nebuvo jokių planų jį pakeisti. Mes juo patenkinti. Žiūrime ne tik į žaidimą, puikią gynybą, bet ir į rūbinę, jo mentalitetą, kovą. Mums jis tiko ir patiko.
Iš kitos pusės, pas vieną trenerį jis žaidė vienaip, pas kitą gal kitaip. Jeigu kažkur žaidėjui užbrėžiamos vienos ribos, gal jis kitaip atsiskleis pas kitą. Gal prie naujo trenerio pamatysime dar kitokį Walkupą?
Atsiminkime, kad jis atvažiavo į „Žalgirį“ ne kaip įžaidėjas, bet atradome kaip įžaidėją (šypsosi.). Gal atrasime kaip dar geresnį kūrėją?
Geras treneris pritaikys žaidėjus. Manau, jie aukšto lygio.
Baisiausia dėl Eurolygos sezono – nežinia, kaip ir kada jis prasidės.
– Iš „Žalgirio“ pirkinių neatrodo, kad lyginant su pernykšte sudėtimi klubo biudžetas būtų smarkiai susitraukęs...
– (šypsosi.) Manau, prisidėjo ir išpirkos, ir Šaro išėjimas, ir kai kurie brangūs žaidėjai paliko komandą.
Aišku, jeigu neleis žaisti prie žiūrovų, mūsų optimistinis biudžeto variantas bus nelabai į gerą pusę. Bet mes tikime, kad didelė krizė neateis ir išspręsime reikalus.
Jeigu bus blogai, manau, tarsimės su žaidėjais. Visi supranta, kad jeigu žiūrovų nebus ir Eurolygos sezonas nevyks, tai niekam nebus gerai.
– Ar į naujus žaidėjų kontraktus buvo įrašomi COVID-19 punktai?
– Nebuvo, nes sunku įdėti tokį punktą. Būtų begalė nepasitenkinimo. Be to, Eurolyga nieko nesusitarė su Eurolygos žaidėjų sąjunga, todėl kiekvienam klubui reikia dėliotis reikalus individualiai. Viskas bus sprendžiama atskirai.
– Vėlgi, sprendžiant iš kai kurių Eurolygos komandų komplektacijos, neatrodo, kad krizė paveikė kitus Eurolygos klubus?
– Kažkiek veikia. Bet labiausiai veikia nežinia, kas gali būti.
Praėjo mažytė krizė, atrodo, viskas pablogėjo, bet visi žiūri, kaip normaliai atsistatyti. Kitiems didiesiems klubams gal lengviau, kai juos remia turtingi žmonės. Bet tai kitaip nei „Žalgiriui“. Ypač, jeigu būtų žaidžiama be žiūrovų.
Bet šiandien taip susidėliojome, kad buvome numatę ir didesnį biudžetą, tačiau tilpome ir į mažesnį.
– Iš to, ką teko girdėti, kyla daug klausimų, ar Eurolygos sezonas prasidės kaip ir numatyta – spalio 1-ąją. Ar girdite daug signalų, kad sezono pradžia gali būti paveikta?
– Sakyčiau, kad situacija labai slidi. Aš nemanau, kad pati Eurolyga dabar gali kažką aiškiai atsakyti, kai kiekviena valstybė turi savo taisykles.
Jeigu žaidi nacionaliniame čempionate, o dar tenka keliauti po Rusiją ar Ispaniją, kur yra karštosios viruso zonos... Yra daug neaiškumų, ar įsileis į tokią Rusiją, ar ministerijos padės padaryti imtis. Ar mūsų žaidėjai nepasigaus koronaviruso... Daug tokių neaiškumų... Ta nežinomybė labiausiai ir jaukia pasiruošimą sezonui.
– Kiek ta besikeičianti informacija dėl grįžtančių apribojimų Lietuvoje, visoje Europoje, jautri „Žalgiriui“?
– Baisiausia dėl Eurolygos sezono – nežinia, kaip ir kada jis prasidės. Matome tik draudimus atskirose valstybėse. Ši nežinia šiandien nervina labiausiai. Vaikštai iš kampo į kampą: bus, nebus?
Atrodo, pasiruošimas sezonui turėtų prasidėti nuo rugpjūčio 12 dienos, bet visi jau suvažiavo į Kauną, karantinuojasi. Būna, uždaro šalis nuo pirmadienio, tai iki to laiko turi atsivežti žaidėją. Tai jaukia ir jų pačių atostogas, o kiekvienas turi visokių asmeninių rūpesčių. Bet bandysime kažkaip išsirutulioti.
– Komandos komplektacija – vienas didžiausių „Žalgirio“ vasaros darbų. Kokius didžiausius, bet sirgaliams plika akimi mažiau matomus projektus planuojate artimiausią sezoną?
– Didelė mano užduotis – pakelti jaunimo krepšinį, nuo mokyklos iki dublerinės sistemos. Pradedant sąlygomis, treneriais, kaip padėti pakelti jų kvalifikaciją, bet tuo pačiu įpareigoti ir suteikti daugiau atsakomybės. Turime daug minčių ir jas dėliojamės.
Atrodo, viskas juda į priekį, bet daug ką reikia derinti su federacija. Visi ieškome sprendimų, o įvairių planų yra daug.
