Tai buvo MVP vasara.
Šarūno Jasikevičiaus atostogos prasidėjo nuo tradicinės golfo terapijos Didžiosios Britanijos aikštynuose su Žydrūnu Ilgausku.
Tada – odą džiugiai kaitinanti Korfu ir Barselonos saulė, Andersono Varejao vestuvės Ohajuje, išvyka į Niujorką, Italijos salos. Į Kauną Jasikevičiai buvo grįžę tik trumpam – pasiimti vaikų, persikrauti lagaminų ir vėl leistis į atostogų malonumus.
„Žalgirio“ treneris mėgsta vasarą perkrauti savo operacinę sistemą. Šiai reikėjo atsinaujinti po įtempto krepšinio sezono, kuris buvo gerokai ištampęs ir Šaro, ir žalgiriečių, ir žaliai baltų sirgalių armijos nervus.
Kol Š.Jasikevičius leido laiką su savo geriausia komanda – žmona Anna, dukra Aila ir sūnumi Luku, krepšinio pasaulis dažnai linksniavo sumaniojo trenerio pavardę.
NBA vasaros lygos vadovas Warrenas LeGarie dar sykį ragino Šarūną Jasikevičių atvykti į Las Vegasą ir ten parodyti savo taktinius ir komunikacinius įgūdžius NBA klubams, kad kitą kartą trečiuoju bandymu lietuvis jau atsisėstų į stipriausios krepšinio lygos vyr. trenerio kėdę.
Lietuvos rinktinės aistruoliai savo svajonėse vėl kvietė Šarūną Jasikevičių stoti prie nacionalinės komandos vairo, kuris liko be vairuotojo po pasaulio čempionato Kinijoje.
Šaras kartais susimąsto apie tuos pasiūlymus, bet jo dėmesys sutelktas savo pirmajai meilei – Kauno „Žalgiriui“.
Jam brangiausias klubas naująjį Eurolygos sezoną pasitinka net su 7 naujais žaidėjais, bet nesikeičiančiomis vertybėmis.
Likus savaitei iki naujo Šarūno Jasikevičiaus vyrų žygio – 15min interviu su „Žalgirio“ vedliu.
Galiu būti laimingas NBA, galiu būti laimingas „Žalgiryje“, gal kada nors būsiu laimingas kitur Europoje.
– Treneri, ar po tokio įtempto sezono ir darbo krūvio būtinas smegenų sistemos perkrovimas vasarą?
– Gal ir nebūtinas, bet esame tokia šeima, kuriai patinka keliauti. Taip išėjo, kad ta vasara buvo labai ilga. Nesinorėjo sėdėti vienoje vietoje, todėl daug keliavome.
– Kiek vasarą pavyksta atsiriboti nuo darbų?
– Vasarą žiūriu labai mažai krepšinio. Aišku, priklauso nuo to, kokioje stadijoje yra klubas. Pavyzdžiui, prieš porą vasarų teko peržiūrėti labai daug žaidėjų, nes nebuvome susikomplektavę. O šiemet labai greitai baigėme rinkti sudėtį, tad man nereikėjo žiūrėti krepšinio – viskas buvo padaryta. Galėjau visiškai pailsėti nuo krepšinio.
– Lankėtės ir Amerikoje, kur turite nemažai bičiulių iš NBA aplinkos. Gal bendraudamas su draugais Amerikoje išsigryninote nuorodas, koks turėtų būti jūsų kelias į NBA komandos vyr. trenerio postą?
– Neturiu konkretaus tikslo kažkur dirbti. Man patinka, kur aš esu. Nelabai veržiuosi į kitas vietas. Gal už kiek laiko tai pasikeis.
Dėl NBA – lygiai tas pats. Man nėra svarbu, kur dirbti – svarbiausia dirbti su gerais žmonėmis, gerų žmonių ir profesionalų apsuptyje.
Trenerio darbe nesi vienas. Čia daug kas priklauso nuo aplinkos, generalinio vadybininko. Kokią komandą tau suburia ir kiek tau leidžia dirbti. O gal labai kišasi.
Manau, žymiai svarbiau yra šie dalykai, o ne konkreti vieta ar lyga.
Galiu būti laimingas NBA, galiu būti laimingas „Žalgiryje“, gal kažkada būsiu laimingas kitur Europoje.
– Grįžęs į „Žalgirio“ treniruočių stovyklą juokais užsiminėte, kad galbūt to poilsio jums buvo net per daug. Ar kitąmet kartotumėte tokią vasarą, ar galbūt jau įterptumėte daugiau krepšinio? Štai pats NBA vasaros lygos vadovas – įtakingas trenerių agentas Amerikoje, minėjo, kad jums būtų naudinga pasirodyti NBA vasaros lygoje, kad su jumis galėtų artimiau susipažinti NBA aplinkos žmonės.
– Gal negražu iš mano pusės kalbėti apie NBA vasaros lygą jos nepatyrus, bet ten vyksta daugiau bendravimas, rankų paspaudimas ir pažintys, nei krepšinio tobulėjimas ar žiūrėjimas.
Pavyzdžiui, tas krepšinio žiūrėjimas „Žalgiriui“ nėra labai naudingas. Siekiame imti žaidėjus su Europos patirtimi, todėl ir taip matome tuos krepšininkus Europoje.
O kad ten užmegzti daugiau pažinčių... Nežinau, čia ne man. Ir taip aš tų pažinčių turiu – man užtenka (šypsosi.).
– Esame girdėję jūsų nuomonę ir apie kitą vasaros užsiėmimą – Lietuvos rinktinės treniravimą. Ar Dainiui Adomaičiui atsistatydinus iš nacionalinės komandos vyr. trenerio pareigų, Arvydas Sabonis į jus kreipėsi?
– Kalbėjome. Truputį kalbėjome. Dar planuojame susitikti su Arvydu. Bet nežinau... Net nežinau, į kurią pusę pakreiptų mano mąstyseną, nes šiai dienai ji nepasikeitė – vis tiek norisi vasarą daugiau susikoncentruoti šeimai, pailsėti. Palyginus, dar esu jaunas žmogus, kuris nori pasidžiaugti šeima ir gyvenimu.
Rinktinei jau atiduota labai daug laiko.
– Nuo 2015-ųjų nacionalinė komanda nebelaimėjo jokių medalių. Kaip iš šalies jums atrodo Lietuvos krepšinio rinktinės situacija?
– Velnias žino.
Negali visko nurašyti sėkmei, bet kažkiek tikrai jos nebuvo.
Manau, rinktinė žaidė labai gerą turnyrą 2017-ųjų Europos čempionate ir atrodė solidžiai. Bet kai laimėjęs grupės varžybas gauni graikus, tai jau žinai, kad prieš tokią komandą tavo šansai kažkur 50 prie 50 – gali pralaimėti, gali laimėti. Išėjo taip, kad pralaimėjo.
Šiemet gavome labai prastus burtus, o antrame etape išėjo taip, kaip išėjo. Nefaina su ta rinktine tik tiek, kad dviejose pagrindinėse rungtynėse buvome priėję iki -17, -18.
Bet taip, vyrai kovojo. Kiek žinau iš vidaus, atmosfera ten buvo superinė, kova – superinė. Šiek tiek nepasisekė.
Aišku, visada kalbame apie vieną metimą, kažkokį vieną dalyką, bet svarstykles nusveria ir kažkokios detalės, kurias žino tik tie žmonės, kurie yra viduje. O mes iš išorės galime tik spėlioti.
Kažkaip nepasisekė.
– Pradedate penktą sezoną Kauno „Žalgiryje“. Kaip planavote užkariauti Eurolygą tapęs vyr. treneriu ir kaip tas planas keitėsi bėgant metams?
– Tie patys pagrindiniai akcentai lieka: begalinis atsidavimas, fiziškumas ir visų ėjimas į vieną pusę. O tas krepšinio detales tenka keisti kiekvienais metais, nes keičiasi žaidėjai.
Mano darbas – pastatyti tuos žaidėjus į vietą, kurioje jie gali būti patys geriausi. Bandome tą daryti diskutuodami tarpusavyje, su žaidėjais.
Bazė ir pamatai lieka, bet plytos keičiasi.
– O kaip ir į kur keičiasi šitas „Žalgiris“?
– Mes negalime pakeisti Brandono Davieso kitu Brandonu. Negalime pakeisti Aarono White'o kitu Aaronu. Tas pats su Leo. Mes turime būti skirtingi.
Galbūt dabar nebe tokie šoklūs į viršų, kokie buvome su Aaronu ir Brandonu, bet galbūt galime geriau įmesti iš toli. Manau, gali pagerėti mūsų krepšinio IQ.
Dar sunkoka kalbėti ir laikas parodys. Bet kaip kiekvienais metais, tai yra maratonas. Ir maratonuose būna ir blogų kilometrų, ir gražių, kai įsibėgėji ir labai gražiai nubėgi.
Į viską reikia reaguoti, žiūrėti ir stengti iš savęs išspausti maksimumą – tiek man, tiek žaidėjams.
– Šis „Žalgiris“ turės daugiau metikų ir per kelias pozicijas galinčių žaisti krepšininkų. Kokių tai ginklų suteiks Šarūnui Jasikevičiui ir ar tokių jų pasigedote anksčiau?
– Pernai, manau, trūko tų metikų.
Ir susikurdavome tuos metimus, ir kamuolys gražiai judėdavo, ir ateidavo. Bet krepšinyje viskas galiausiai priveda prie to, kad reikia įmesti kamuolį į krepšį. Tai šiais metais ant popieriaus tų metikų lyg ir turime daugiau.
Matysime, ar mes taip pat susikursime tuos metimus kaip pernai.
Atletiškumo kažkiek gal praradome, bet gal minimaliai. Tas atletiškumas yra sąlyginis dalykas. Jeigu vienas bėga žiauriai greitai ir šoka žiauriai aukštai, bet išbėga pavėlavęs arba šoka sekundės dalį vėliau, tas atletiškumas irgi nebelabai padeda. Čia jau prasideda krepšinio IQ.
Tad pažiūrėsime. Dar anksti spręsti.
– „Žalgirį“ vasarą paliko trys naudingiausi ir du rezultatyviausi krepšininkai. Kuriuose žaidėjuose ieškosite tos naujos lyderystės?
– Yra čia tų žaidėjų.
Tos lyderystės labai ieškoti nereikia. Nereikia jos ir forsuoti.
Sezono pradžioje logiškiau remtis žaidėjais, kurie žino sistemą. Ypač sunkiais momentais. O tada reaguoti ir žiūrėti, kaip kiekvienas žmogus prisitaiko prie oponentų.
Dar renkame informaciją, prieš kokius varžovus vieni gali sužaisti, prieš kokius jiems sunkiau – kur gal padėti, kur padvigubinti, kur palikti vienas prieš vieną.
Mes sportuojame tik mėnesį laiko, tad dar vyksta procesas.
– „Žalgiryje“ labai svarbi įžaidėjo pozicija. Kas leidžia tikėtis, kad naujasis atakų organizatorius Alexas Perezas bus tas vedlys, kuris ves komandą į pergales?
– Jis yra geras žmogus. Jis labai gerai dirba ir smarkiai stengiasi. Reikia, kad tokie žmonės susitupėtų. Jis gali ir ardyti, ir paduoti perdavimą.
Aš su juo apie tai jau kalbėjau – nesitikiu, kad jis nuvers kalnus. Įžaidėjo pozicijoje mes turime keturis variantus. Vienas gal pradeda ar kažkas tokio.
Žinome, kad Lekavičius grįžo dar labiau subrendęs iš „Panathinaikos“, ir Rokas Jokubaitis su kiekvienais metais žaidžia vis geriau, o dar turime Thomasą Walkupą, kuris pernai tikrai gerai atrodė įžaidėju sezono gale.
Jis dar ir kitoks nei visi kiti trys – žymiai aukštesnis, daug stipresnis, geriausiai besiginantis. Taip kad aš dar ir jo nenurašyčiau įžaidėjo pozicijoje.
– Vasarą „Žalgirio“ planus sujaukė geras jūsų bičiulis. Kaip vyko pokalbis su Željko Obradovičiumi, kai jis su „Fenerbahče“ norėjo perpirkti Leo Westermanną?
– Nieko, sumaišė man vizitą į Pikaso muziejų tas Obradovičius.
Aš buvau kaip tik Pikaso muziejuje Barselonoje. Į muziejus nueinu gal du kartus per metus. Žmona išsivedė, bet ir tai jis viską sumaišė.
Sako: galvoju iš tavęs imti Leo – ką galvoji?
Sakau: tai neimk.
Bet, sako, reikia.
Ne ne, atvirkščiai (juokiasi). Iš tikrųjų, paskambino ir paklausė, ar gali paimti iš manęs Leo. Sakau, o tai jei aš tau pasakysiu, kad negali? Sako, nežinau (juokiasi).
Bet, aišku, po to pradedi galvoti apie žaidėją, kad jam tai superinis variantas žaisti komandoje, kuri pretenduoja laimėti Eurolygoje. Aišku, kyla alga, žaidžia pas geriausią visų laikų Europos trenerį...
Tai mums smagiausia už Leo.
– Sakėte, kad vasarą „Žalgiriui“ pavyko įsigyti pirmas žaidėjų turguje numatytas opcijas. O ką galvoja Šarūnas Jasikevičius, kai „Barcelona“ perka Nikolą Mirotičių, Brandoną Daviesą ir Cory Higginsą, „Fenerbahče“ – Nando De Colo ir Derricką Williamsą, kiti klubai – dar krūvą puikių žaidėjų?
– Čia jau ne mano reikalas, ką jie daro.
– Ar tai bus sunkiausia Eurolyga, kurioje jums teko treniruoti?
– Gali būti. Gali būti.
Bet čia viskas dar tik spėliojimo fazėje. Pažiūrėsime, kaip tos komandos atrodo.
Bet „ant popieriaus“, atrodo, kad taip.
