Išradingas Lodzės kino mokykloje studijuojančio animatoriaus, iliustratoriaus ir komiksų dailininko darbas sudomino Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalio programos sudarytojus. Dėmesio centre – garbaus amžiaus tėvas. Užauginęs tris vaikus, šiems išsibarsčius po skirtingus miestus, jis tyrinėja savo jausenas sustabarėjusioje kasdienybėje.

XIX amžiuje Ladislavo vardu žinomas rašytojas nemenkai terorizavo Bohemijos kaimą. Jo žaismingus pokštus ir nepadorias išdaigas nutraukė įsiplieskęs karas. Likimas pastūmėjo Ladislavą slėptis vienuolyne, ten jis netikėtai atrado užslėptą geismą. Karlovi Varų, Toronto ir Sandanso kino festivaliuose dalyvavusiame filme susipina istorinė drama, queer literatūra, juodoji komedija ir tikra čekų rašytojo Ladislavo Stroupeznický biografija.

Tundė ir Ksenia yra seserys dvynės. Jas sieja vienodi pomėgiai, o skiria nepanaši išvaizda. Abi dievina tą patį kultinį filmą apie du brolius ir nekenčia mamos verdamo guliašo. Tundę kankina depresija, o Ksenią – bulimija. Vieną saulėtą popietę sesių poilsį sutrukdo parūkyti užsimanęs Abelis. Jis pažada išpildyti slapčiausius geismus. Pasimatymas prie ežero išprovokuoja seksualumo, pavydo ir pykčio proveržį. Skirtingos dvynių reakcijos į vaikino pagundas tampa rimtu išbandymu jų vienybei.

22-ejų Ieva grįžta į gimtąjį Vilnių po ketverių Holivude praleistų metų. Per pirmas dvylika valandų Ieva susitinka su mama ir senais draugais, šie klaidingai įsivaizduoja Ievą kaip sėkmingą Holivudo aktorę, o Ameriką kaip galimybių kraštą. Tik buvusiam vaikinui Tadui Ieva atskleidžia savo dvejones dėl ateities. Vaikštinėdama po naktinį Vilnių ji stebisi, kaip pasikeitė miestas. Norėdama atgaivinti ryšius su žmonėmis ir miestu, Ieva turi susitaikyti, kad viskas laikui bėgant keičiasi.

Paklusni, gera, švari katytė iš rūpestingų namų savanoriškai persikelia į gyvenimo prasmės nebematančio ir nuolat geriančio žiurkėno Hermano H. Roto butą. Jos išlepinta kasdienybė mikliai pasikeičia. Mielos katytės ir netvarkingo žiurkėno santykiai nuolat susiduria su priešingybėmis: vynas prieš alų, sunkusis metalas prieš klasikinę muziką, chaosas prieš tvarką. Bet ne veltui sakoma, kad tikra meilė gali išjudinti kalnus.

Viena mergina. Vienas automobilis. Viena naktis. Jokių atsitiktinumų. Pats sėkmingiausias ir geidžiamiausias 2015 m. trumpametražis filmas iš Rumunijos.

„Anglišką žodį LOVE (meilė) jau sunkoka pavadinti žodžiu. Dabar jis naudojamas daugybėje skirtingų platformų ir situacijų. Jį sudarančios raidės susilieja į lengviau atpažįstamą ir plačiau interpretuojamą atvaizdą“, - paaiškina režisierė, 2015 m. „Kino pavasaryje“ laimėjusi „Trumpą konkursą“ ir patekusi į „Oskaro“ nominacijos pusfinalį su animaciniu trumpametražiu „Simfonija Nr. 42“. 2016 m. Berlyno kino festivalio atrinktame ir „Auksiniam lokiui“ nominuotame naujausiame savo filme piešia situacijas ir momentus su humoru ir siurealia vaizduote. Netgi ten aukštai aukštai žvaigždynuose yra vietos meilei.

Simbolinis „Trumpo konkurso“ atidarymo filmas, kuris oficialiame konkurse nedalyvaus. Tai pirmasis žymiojo lietuvių režisieriaus Šarūno Barto kartu su Valdu Navasaičiu 1985 m. sukurtas trumpametražis filmas apie mažą tofalarų tautelę, įsikūrusią Sibiro glūdumoje. Juosta pelnė daugybę apdovanojimų Sovietų Sąjungoje. Režisierius buvo kviečiamas ją atvežti ir į užsienio kino festivalius, tačiau nesutikęs su tuometės valdžios reikalavimu iškirpti tam tikrus kadrus, neva rodančius nepakankamą tofalarų gerovę, leidimo išvykti negavo.

Šis filmas iki šiol Lietuvoje viešai niekuomet nebuvo rodytas.

Moldova. Vieną ilgai lauktą šaltą žiemos dieną Raisa iškeliauja į miestą su viltimi gauti tai, kas galėtų pakeisti jos gyvenimą.

2014 m. „Kino pavasario“ konkursinėje programoje „Nauja Europa - nauji vardai“ už geriausią režisūrą apdovanota Mira Fornay („Mano šuo Kileris“) intriguojančiai eksperimentuoja sukryžmindama nebylaus kino komedijų (Charlie Chaplinas, Busteris Keatonas ir kiti) formas su šiuolaikiniam pasauliui aktualiomis niūriomis temomis: emigracija, pabėgėlių invazija į Europą, atvykėlių vargai ir teismai. Tai jautrus filmas apie žmones, kurie buvo priversti palikti namų židinį ir ieškoti naujos tėvynės. Konas (vaidina „Kino pavasaryje“ rodyto Noazo Deshe „Balto šešėlio“ aktorius albinosas Hamisi Basili) jaučiasi nesaugus gimtojoje Tanzanijoje. Jis pasinaudoja netikėtos pagalbos pasiūlymu ir atranda saugų prieglobstį kažkur Europoje.