Vakarinėje Vokietijos dalyje greta Belgijos įsikūrusi trasa, kadaise Jackie Stewarto praminta „Žaliuoju pragaru“ įkurta dar 1927-aisiais. Ilga ir variklių simfonija gaudžianti asfalto juosta juosia mažą Niurburgo miestelį ir jame įsikūrusią XII amžių menančią pilį. Trasos gimimo priežastis paprasta: iki tol apylinkių keliais vykusios lenktynės pasirodė pernelyg nesaugios, todėl vietos valdžia priėmė sprendimą statyti naują uždarą trasą. Tačiau eilinio statinio vokiečiams nepakako ir šie padirbėjo iš peties pastatę net 28 kilometrų siekusią ilgio trasą, kuri turėjo net 174 posūkius.
Šeštajame dešimtmetyje į po Antrojo pasaulinio karo naujam gyvenimui prikeltą „Nordšleifę“ atvyko „Formulė-1“ su tokiomis žvaigždėmis kaip Alberto Ascaris, Juanas-Manuelis Fangio, Stirlingas Mossas, Jimas Clarckas ir kiti. Aukščiausio rango varžybos išgarsino trasą visame pasaulyje, tačiau lenktyniniams bolidams vis greitėjant, važiuoti senąja trasa tapo nesaugu.
Pilotams atsisakius lenktyniauti senoje trasoje, čempionatas persikėlė į Hokenheimą, tuo tarpu „Žaliajame pragare“ prasidėjo rekonstrukcijos darbai. Išlygintas trasos paviršius, pašalinti keli tramplinai, kurie „mesdavo“ automobilius į orą, įrengti modernūs atitvarai, taip pat panaikinti keli posūkiai. Tačiau paaiškėjo, kad ir to negana – ilga trasa apsunkino pagalbos tarnybų atvykimą, be to buvo sudėtinga filmuoti varžybas. Paskutiniu pilotų kantrybės lašu tapo garsiojo austro Niki Laudos avarija, kurio metu sportininkas stipriai apdegė. Visiems tapo aišku, kad atėjo laikas permainoms – arba garsioji trasa ištrinama iš autosporto žemėlapio, arba reikia radikalių reformų.
1984-aisiais trasoje prasidėjo masinės permainos. Po ilgų diskusijų bei vėliau sekusių sudėtingų planavimo, parengimo ir statybos darbų, įrengtas modernus automobilių sporto kompleksas, dabar žinomas kaip Niurburgringo „Grand Prix“ trasa. Konfigūracija sujungus abi trasas pailgėjo iki 24,4 kilometro.
Šiomis dienomis, išskyrus lenktynių savaitgalius, trasa yra atvira visiems – čia už nustatytą mokestį galima išbandyti savo automobilio galimybes, treniruotis varžyboms ar tiesiog tobulinti vairavimo įgūdžius. Formaliai ji yra vienos krypties mokamas turistinis maršrutas – tokia išliko beveik 80 metų. Tai reiškia, jog patekti į „Nordšleifę“ galima praktiškai su bet kokia transporto priemone, todėl nereikėtų labai nustebti pamačius joje riedantį namelį ant ratų. Kai kuriose trasos vietose taip pat egzistuoja greičio ribojimai, o lenkimas iš dešinės pusės yra draudžiamas. Tai malūnsparniais griežtai kontroliuoja principingoji vokiečių kelių policija.
Nepakartojamą jausmą skrieti trasa siūlome patirti stebint vaizdo įrašus, kuriuose „Nordšleifė“ įveikiama „Porsche 911 GT3 Cup“ automobiliais – tokiais pat, kokiais liepos 18-21 dienomis Palangoje varžysis ir „15min – General Financing“ komanda.
„Porsche“ gamyklos vairuotojo-bandytojo Sasha Maasseno komentaras:
Vienas trasos ratas su Seanu Edwardsu: