Paskutinį žingsnį, priimdamas Motorinių transporto priemonių mokestį, Seimas žengė nelabai sklandžiai. Salėje vyravo chaosas, virė aistros. Galiausiai, balsuojant dėl viso įstatymo projekto, 72 Seimo nariai balsavo „už“, „prieš“ – 53, susilaikė 4.
Chaosas ir švilpimas
Konservatorius Jurgis Razma iškart, vos prasidėjus balsavimui papunkčiui, pasiūlė apskritai išbraukti šį projektą iš dienotvarkės ir jį dar tobulinti:
„Kuo ilgiau jį svarstome, tuo labiau projektas artėja prie sveiku protu suvokiamo“, – argumentavo savo pasiūlymą nesvarstyti Motorinių transporto priemonių mokesčio projekto ir jį tobulinti. Tačiau parlamentarų balsų atidėti mokesčio priėmimą neužteko: „už“ 62, „prieš“ 41, susilaikė 28.
Seimui teko papildomai balsuoti dėl antrojo straipsnio (Pagrindinės įstatymo sąvokos), kuriam papildomų pasiūlymų turėjo Teisės komitetas. Tačiau balsavimą ir vėl lydėjo nesusipratimų virtinė: pirmajame balsavime nespėjo dalyvauti pats pranešėjas „valstiečių“ atstovas Viktoras Rinkevičius, taip pat Valerijus Simulikas ir Rita Tamašunienė. Po to paaiškėjo, kad sugedo kompiuteris, teko skelbti techninę pertrauką. Vėl virė aistros, pasigirdo švilpimas (anot Seimo vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus, protestuodami švilpė konservatorių frakcijos atstovai Bronislovas Matelis ir Mantas Adomėnas).
Kitų straipsnių priėmimas buvo sklandesnis.
Opozicijos kritikos sulaukė Lietuvos lenkų rinkimų-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, kuri neva viešai buvo žadėjusi balsuoti „prieš“ netobulą įstatymą, tačiau dabar balsavo „už“.
Mokesčio įsigaliojimo data keitėsi du kartus
Projekto autoriai – „valstiečiai“ Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė. Nors iš pradžių „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis žadėjo mokestį įvesti nuo 2020 m. sausio 1 d., vėliau parlamentarai jį bandė nukelti iki balandžio 1-osios.
Mokestis įsigalios tik nuo 2020 m. liepos 1 d.
Galiausiai gerokai apkarpytą mokesčio projektą ir valdantieji, ir opozicija pavėlino dar labiau – jis įsigalios tik nuo liepos 1 d.
Sulaukė kritikos, iš pavadinimo dingo žodis „tarša“
Automobilizmo ekspertai pastebi, kad Seimo nariai beveik nekalba apie realų šio mokesčio poveikį taršos mažinimui, nors įstatyme įrašytas punktas, kad „bus organizuojamas papildomas naujų miškų įveisimas, panaudojant šiame įstatyme nustatyto mokesčio lėšas“.
Atvirkščiai, diskusijų Seimo komitetuose metu išsakyta kritika, kad šis projektas yra neveiksmingas. Juo labiau kad žodis „tarša“ dingo ir iš mokesčio pavadinimo. Todėl Seimo Ekonomikos komitetas projektą pasiūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tačiau Biudžeto ir finansų komitetas, kurio balsas pagrindinis, nubalsavo „už“ netgi po audringų diskusijų.
Opozicijos atstovai ne kartą teigė, kad naujas mokestis nekeis vairuotojų logikos renkantis mažiau taršias transporto priemones, nes finansinis įrankis yra per silpnas. Toks mokestis neskatins keisti taršių automobilių į naujesnius ar persėsti į viešąjį transportą. Todėl jį reikės tobulinti. Nes, pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, mokestis turėtų priklausyti nuo nuvažiuotų kilometrų skaičiaus. Arba priimti dar vieną, būtent Taršos, mokestį.
Seimo nariai skaičiavo, kad, jei mokestis būtų renkamas nuo sausio 1 d., į biudžetą būtų surinkta iki 20 mln. eurų. Jei nuo liepos – pusė šios sumos.
Diskusijų metu prieita prie išvados, kad įvesti tokį mokestį nuo sausio 1 dienos būtų neprotinga, nes tokio mokesčio administravimui nebūtų pasiruošusi nei Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), nei „Regitra“.
Tačiau tiksli suma, kurią pavyktų surinkti į biudžetą, lieka neaiški. Nes vieni parlamentarai skaičiuoja, kad tokį mokestį mokėtų 400 tūkst. automobilių savininkai, o kiti mano, kad dvigubai mažiau.
Kas nemokės registracijos mokesčio?
Šio mokesčio nemokės istorinių (senovinių) automobilių valdytojai. Jo išvengs ir daugybę dyzeliu varomos technikos naudojantys ūkininkai, sunkvežimių vairuotojai.
Mokesčio nereikės mokėti ir keičiant įmonės pavadinimą ar pavardę ir dėl to perregistruojant transporto priemonę.
Taip pat nereikės mokėti laikinai (iki mėnesio) registruotų transporto priemonių savininkams.
Mokestis, sumokėtas šio įstatymo nustatyta tvarka, grąžinamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau negu per 90 dienų nuo pirmojo registravimo Kelių transporto priemonių registre buvo iš jo išregistruota ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Mokesčio dydis
Motorinių transporto priemonių registracijos mokestis svyruotų nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų kilometrui.
Mokestis – nuo 13,5 eurų
Pagal naujausią siūlomą taršos mokesčio projektą mokesčio dydis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, jis priklausys nuo anglies dioksido (CO2) emisijos kilometrui dydžio. Visi automobiliai būtų apmokestinami nuo 130 gramų CO2 kilometrui.
Žemutinė mokesčio taikymo riba – 131–140 gramų CO2 kilometrui dyzeliniams, benzininiams ir dujiniams automobiliams. Dyzeliams automobiliams mokestis būtų nuo 30 iki 540 eurų, benzininiams – nuo 15 iki 270 eurų, dujiniams – nuo 13,5 iki 243 eurų.
Už taršiausius dyzelinius automobilius, kurių CO2 emisija viršija 301 gramą kilometrui, reikėtų mokėti 540 eurų, už benzinu ir dujomis varomus automobilius – atitinkamai 270 ir 243 eurus. Už mažiausiai taršius dyzelinius automobilius tektų mokėti 30 eurų, benzininius – 15 eurų, dujinius – 13,5 euro.
