Atmetus įvairius tarpinius ar rečiau automobiliuose naudojamus automatinių dėžių tipus galime aptarti dažniausiai pasitaikančius: klasikinė automatinė pavarų dėžė (APD), dvigubos sankabos (Lietuvoje dažniausiai sutinkama „šlapios“ sankabos DSG (angl. Direct Shift Gearbox) ar sausos DCT (angl. Dual Clutch Transmission), ir bekopė ar variatorinė, kuri sutrumpintai dažniausia rašoma CVT (angl. Continuously Variable Transmission). Tiesa, dar gali pasitaikyti mechaninė dėžė su elektrine ar el. hidrauline pavarų jungimo sistema AMT (angl. Automated Manual Transmission). Be to, technikos pažanga nestovi vietoje – atsiranda ir kitų modernių automatinių pavarų dėžių tipų, pvz., japonų gamintojas „Suzuki“ savo modeliuose „Vitara“ ir „S-Cross“ su 1,6 l dyzeliniu varikliu montuoja TCSS (angl. Twin Clutch System by Suzuki) tipo pavarų dėžę.
APD – ilga istorija
APD standartiniuose automobiliuose pradėta naudoti dar 1940-aisiai metais. Jos veikimas paprastas – kai spaudžiamas akseleratorius, greičių dėžė variklio galią perduoda transmisijai, o atleidus greičio pedalą variklis atjungiamas nuo transmisijos ir gali dirbti tuščia eiga. Šiose dėžėse pavaras „perjungia“ jose esančio skysčio kintantis slėgis. Todėl jos priežiūrai ir savalaikiam keitimui būtina skirti ypač didelį dėmesį. Tačiau yra ir išimčių, pvz. „Suzuki“ savo automobiliuose tarp privalomų atlikti techninės priežiūros darbų APD alyvos keitimo išvis nenumato!
Tačiau dar didesnis APD dėžių trūkumas, dėl ko ilgus metus jos ir buvo kritikuojamos, didesnės ar net gerokai didesnės degalų sąnaudos, jei palygintume tuos pačius automobilius su paprastomis mechaninėmis pavarų dėžėmis. Tačiau šiais laikais – tai yra mitas. Taip pat sportinio stiliaus vairuotojus gali nervinti „vėluojantis“ pavarų perjungimas.
Tačiau, kaip paprastai gyvenime nutinka, ir techniniuose sprendimuose nėra tik baltos ar juodos spalvos. Taigi, išbandęs „Suzuki Vitara“ su 6 pavarų APD nepajutau nei erzinančio vėlavimo perjungiant pavaras, nei trūkčiojimo, o šiek tiek juntamas pavarų perjungimas man net patiko labiau, nei vairuojant, pvz., elektromobilį, kai pavarų nejauti.
Atsiradus gedimui „klasikinės“ automatinės pavarų dėžės taip pat paprasčiau remontuojamos nei kitos automatinės, jas išmano daugiau specialistų. Tokių „klasikinių“ automatinių pavarų dėžių tipas yra labiausiai paplitęs ir iki šiol naudojamas tokių automobilių pramonės milžinų kaip „Land Rover“, „Volvo“, „Ford“, „Peugeot“, „Opel“, „Suzuki“.
DSG – geriau užmiestyje
Prieš pora dešimtmečių Vokietijos automobilių gamintojų imta naudoti DSG tipo „automatizuota“ pavarų dėžė (dažniausiai VW grupės automobiliuose). Jos konstrukcija su dantračiais yra panaši į mechaninės pavarų dėžės, tačiau yra dvi sankabos, kurios valdomos elektronikos. Beje, šios dėžės pirmiausiai pradėtos naudoti sportiniuose automobiliuose.
Šiandien DSG ištobulinta taip, kad vairuotojas beveik negalės skųstis nei „vėluojančiomis“ persijungti pavaromis, nei didelėmis kuro sąnaudomis. Vienodų automobilių bandymai su mechanine ir DSG dėže įrodė, kad greitėjimo dinamika skiriasi sekundės dalimis, o kuro sąnaudos su DSG gali būti netgi mažesnės. Tai ypač priklauso nuo vairavimo stiliaus ir meistriškumo. Dinamiką garantuoja tai, kad dėžėje yra net 5 velenai (įprastose dėžėse 2–3) bei viena sankaba perjungia neporinius bėgius, pvz., 1, 3, 5, 7, o kita – porinius, pvz., 2, 4, 6. Taigi, tokia dėžė, vos įjungia vieną pavarą, jau yra pasiruošusi perjungti aukštesnę.
Bet čia ir atsiranda pilkų atspalvių. Specialistai pažymi, kad dėl tokio „skubėjimo“ šios greičių dėžės nemėgsta važiavimo miesto režimu, kai vos „pagazavus“ tenka stabdyti, o pavarų dėžė, kuri jau susiruošė jungti aukštesnę pavarą, staiga turi ją mažinti. Dėl to, pvz., pristabdžius norint vėl staigiai aplenkti gali tekti patirti nemalonų pojūtį, kad automobilis „netraukia“, nes vėluojama įjungti reikalingą pavarą.
Technikos specialistai taip pat pataria perkant naudotą automobilį su DSG pavarų dėže išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis jis buvo eksploatuotas dažniausiai, o taip pat, ar buvo tinkamai aptarnaujamas. Automobiliuose su DSG, jei sankaba „šlapia“ (dar gali būti „sausa“, kuri paprastai montuojama su mažesnės galios varikliais), tepalus privaloma keisti kas 60 tūkst. km arba kaip nurodyta gamintojo. Ekspertai dar dalijasi pastebėjimais, kad šios dėžės su dviem sankabiomis gali tapti ypač problemiškos, jei tarnavo daugiau kaip 200–250 tūkst. km.
CVT – be krumpliaračių
Kintančios transmisijos variatorinės pavarų dėžės konstrukcija visiškai nepanaši į aukščiau minimų – joje nėra nei krumpliaračių, nei sankabos. Diržas, plieninė juosta ar grandinė jungia du ant velenų slankiojančius skriemulius, kurie nuo variklio apsukų keičia savo plotą ir taip keičia perdavimo skaičių. Beje, tai seniausiai naudojama automatinės transmisijos forma. Šiose dėžėse nėra perėjimo tarp atskirų pavarų, greitėjama plastiškai, tarsi automobilis varomas elektros variklio, todėl greitėjant nejaučiama pavarų šokinėjimo ar smūgių. Ši pavarų dėžė nebijo kelio, kai reikia nuolat „stoti–važiuoti–stoti–važiuoti“. CVT tipo pavarų dėžė montuojama ir į naująjį „Suzuki Swift“ – šis modelis automobilių apdovanojimuose „World Car Awards“ kategorijoje „World Urban Car“ pernai išrinktas į geriausiųjų pasaulyje miesto automobilių trejetuką.
Šios pavarų dėžės dažniausia sutinkamos Japonijoje ir Pietų Korėjoje pagamintuose automobiliuose, pvz., „Honda“, „Nissan“, „Toyota“, taip pat montuojamos hibridiniuose modeliuose. Jos ypač vertinamos degalų ekonomija besirūpinančių vairuotojų, nes visuomet palaikomo optimalų variklio rėžimą ir efektyviai perduoda jėgą į ratus, jų puikus naudingumo koeficientas. Tačiau jos labiau tinka vairuotojams, kuriuos tenkina ramus važiavimas, nes tokios dėžės reakcija į staigų akseleratoriaus pedalo paspaudimą dažnai yra lėtoka.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad automobiliuose su šiomis pavarų dėžėmis, ypač senesnių metų, gali girdėtis specifinis garsas, kai kurių ekspertu teigimu, jos dirba garsiau. Taip pat teigiama, kad anksčiau gamintos CVT „nemėgsta“ sudėtingų bekelių sąlygų ir agresyvaus vairavimo, todėl gana dažnai genda.
Mechaninė ar automatinė?
Taigi, susipažinus su dažniausiai naudojamų automatinių pavarų dėžių tipais ir išsiaiškinus pliusus bei minusus, vis tik gali kilti abejonė: o gal rinktis mechaninę?
Taip, meistrai patvirtins, kad automatinės pavarų dėžės remontas, jei tokio prireiktų, kainuos brangiau nei mechaninės. Bet šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės ganėtinai patvarios ir tinkamai prižiūrimos patikimai tarnauja bent kelis šimtus tūkstančių kilometrų.
Be to, ieškantiems patogumo ir mąstantiems šiuolaikinėmis kategorijomis, specialistai vis tik pataria rinktis automobilį su automatine pavarų dėže. Ypač jei dažnai vairuojate mieste, tenka kęsti kamščius ir tuo pačiu tvarkyti dienos reikalus. Tuomet dešinė ranka bus laisva nuo nepertraukiamo pavarų svirties minkymo.
