Akivaizdu, kad automobilių draudimas nuolat brangsta. Šią tendenciją puikiai iliustruoja ir skaitytojas Mindaugas. Jis redakcijai atsiuntė savo pastarųjų metų draudimo bendrovės, kuriai yra lojalus, pasiūlymų pavyzdžius. Už privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą pernai jis mokėjo kiek mažiau nei 65 Eur, o šiemet gavo jau 79 Eur pasiūlymą susimokėti už analogiškas paslaugas. Mindaugas piktinasi:
„Aš ne tik kad avarijų nedarau. Manęs net policija nebuvo sustabdžiusi už pažeidimą. Be to, esu lojalus didelės bendrovės klientas. Ir automobilio nekeičiau. O kaina kyla kone kasmet.“
Draudimo agentė paragino paskubėti ir apsidrausti dar kovo mėnesį, nes nuo balandžio 1-osios kainos dar labiau pakils.
Kitas skaitytojas įpylė dar daugiau benzino į ugnį. Jis gavo ne tik pasiūlymą draustis (nes baigiasi senojo draudimo liudijimo galiojimas) – draudimo agentė paragino paskubėti ir apsidrausti dar kovo mėnesį, nes neva nuo balandžio 1-osios kainos dar labiau pakils.
Kreipėmės į kelias draudimo kompanijas, norėdami išgirsti patvirtinimą arba paneigimą – ar tikrai balandžio 1-oji šiame kainų didėjimo maratone taps dar vienu tramplinu?
Kainas skaičiuoja ne pagal kalendorių
„Draudimo bendrovė BTA nuolat analizuoja klientų nuostolingumą ir kartu – savo kainodarą. Nesame prisirišę prie jokių konkrečių datų ir neturime jokių konkrečių planų šiuo klausimu“, – komentavo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje direktorius Tadeušas Podvorskis.
Tomas Nenartavičius, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius taip pat tvirtina, kad balandžio 1 d. nėra ta diena, kai kainos didėja. Jo teigimu, jos kinta nuolat, priklausomai nuo šio draudimo produkto techninių draudimo rezultatų.
Keičiasi tiek privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo, tiek kasko draudimo įkainiai.
„Konkrečiai balandžio 1 d. mūsų bendrovė kainų nedidina. Greičiau atvirkščiai, daliai vairuotojų kainos gali sumažėti, nes baigėsi žiemos sezonas, kurio metu aukštesnis avaringumas“, – aiškina T.Nenartavičius.
Transporto draudimo kainos nuolat keičiasi tiek privatiems, tiek verslo klientams. Pastaruosius kelerius metus draudimo paslaugos vairuotojams pigo dėl aršios konkurencijos rinkoje, o šiemet kai kuriems iš jų įkainiai išaugo. Keičiasi tiek privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo, tiek kasko draudimo įkainiai.
Įvairioms vairuotojų grupėms draudimo paslaugų kainos kito nevienodai. Vidutiniškai fiziniams asmenims draudimas brango nuo 10 iki 20 proc., o juridiniams, ypač važiuojantiems į užsienį, ir dar daugiau.
Vidutiniškai draudimas brango 10–20 proc. – dėl didėjančio avaringumo registruojama daugiau eismo įvykių metu patiriamų žalų.
Draudikai priversti peržiūrėti transporto draudimo įkainius, nes dėl didėjančio avaringumo registruojama daugiau eismo įvykių metu patiriamų žalų.
Anot T.Nenartavičiaus, šalyje pabrango automobilių remontas ir didėjo infliacija, todėl aukštyn šoktelėjo išlaidos vienai žalai atlyginti. Neigiamą įtaką paslaugų įkainiams turi didėjančios žalos dėl lietuvių patiriamų eismo įvykių užsienyje. Be to, ryškėja dar viena nerimą kelianti tendencija, pastebimas gana aukštas sukčiavimo mastas. Augantis imituotų eismo įvykių skaičius, taip pat gali nulemti transporto draudimo įkainių korekcijas.
„Draudikai neslepia ir kuris laikas atvirai sako, kad patirti nuostoliai transporto draudimo segmente juos išvargino. Turime atvejį, kai nuolat mažėjančios transporto draudimo kainos ir pigios paslaugos galiausiai atsisuko prieš patį draudėją. Ilgą laiką privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas buvo labai pigus ir bene pigiausias Europoje. Ši žinia buvo puiki vairuotojams, tačiau draudimo rinkai nešė nuostolius. Mažos paslaugos kainos ilgam neišsilaiko, todėl draudėjai dabar už paslaugas moka jau kur kas daugiau“, – paaiškino ERGO atstovas.
Jam antrina Andrius Gimbickas, „Lietuvos draudimo“ gyventojų turto draudimo vadovas:
„Draudimo kainos yra peržiūrimos ir keičiamos priklausomai nuo įvykių dažnio ir žalų atlyginimo paslaugų infliacijos (pvz., servisų paslaugų įkainių). Šiuo metu rinkoje servisų paslaugų infliacija žymiai viršija bendrą infliaciją, o avaringumas per metus paaugo 10 proc.
2016 metais vidutinė žala išaugo 9 proc. Didžiausias avaringumo pokytis užfiksuotas šalies sostinėje Vilniuje – tikimybė pakliūti į avariją čia išaugo net 11 proc., o Vilniaus rajone gyvenantys asmenys pernai net 22 proc. dažniau pakliuvo į eismo įvykius nei prieš metus (čia visur lyginame 2016 metų rezultatą su 2015 metais).“
Nuo ko priklauso draudimo kaina?
Draudimo kaina konkrečiam vartotojui, pasak A.Gimbicko, priklauso nuo keliolikos skirtingų kriterijų, pagal kuriuos draudimo bendrovė įvertina konkretaus kliento riziką. Tarp šių kriterijų yra ir kliento asmeninė drausmingumo istorija, ir bendras avaringumo lygis šalyje, tai yra tikimybė patekti į eismo įvykį.
To paties automobilio draudimo kaina Lietuvoje ir kitoje ES šalyje gali skirtis keletą kartų.
Taip pat yra vertinami ir automobilio parametrai, vairavimo patirtis, kitų vairuotojų, naudosiančių automobilį patirtis ir drausmingumas, vietovė, kurioje dažniausiai bus naudojamas automobilis. Taip pat draudimo kainą lemia automobilių amžius, jų detalių brangumas, servisų paslaugų kainos ir kitos priežastys, nuo kurių priklauso žalų dydis.
Šiems rodikliams kylant, brangsta ir su tuo susijusios paslaugos. Pavyzdžiui, to paties automobilio draudimo kaina Lietuvoje ir kitoje ES šalyje gali skirtis keletą kartų dėl aukščiau minėtų aplinkybių, kurios sudaro draudimo kainą.
Kiekvieno kliento draudimo kaina skaičiuojama individualiai ir priklauso nuo keliolikos aukščiau paminėtų kriterijų, ne vien nuo to, ar klientas tais metais sukėlė žalą, ar ne. Todėl negalima vienareikšmiai pasakyti, kad visiems klientams draudimas brangsta – tikrai yra klientų, kuriems draudimo kaina nekito ar net ir atpigo.
