Kokie įstatymai ir teisės aktai gina pirkėją nuo tokių „pakištų kiaulių“? Ar įmanoma atgauti pinigus už automobilį ar bent pareikalauti kompensuoti papildomo remonto išlaidas? Ar būtina grasinti teismais, ar pakanka pardavėjui pacituoti keletą įstatymo eilučių?
Panašu, kad teisinis išprusimas tokiu atveju labai praverstų – sutaupytų ir laiko, ir nervų.
Pardavėjas privalo deklaruoti ne tik ridą, bet ir eismo įvykius
Skaitytojams reikėtų priminti svarbią informaciją, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo transporto priemonių pirkimo-pardavimo tvarkos pakeitimai. Pagal Civilinio kodekso 6.431-1 straipsnį motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui.
Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
TAIP PAT SKAITYKITE: Tikra istorija: nusipirkęs „Mazda 6“ su paslėptu variklio defektu, atgavo pinigus
Jei pardavėjas nuslepia, kad automobilis, tarkime, autoįvykio metu buvo stipriai nukentėjęs (apvirtęs ant stogo, skendęs, virintas iš kelių kėbulų ir pan.), pirkėjas, vėliau išryškėjus trūkumams (pvz., atsilupo dažai, pažeista geometrija ir pan.) turi teisę savo pasirinkimu reikalauti iš pardavėjo 1) kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; 2) kad būtų tinkamai sumažinta daikto pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (Civilinio kodekso 6.334 str.), nes jis buvo nuslėpęs įstatyme numatytą pirkėjui svarbią informaciją. Tokiu atveju per teismą apgautas pirkėjas gali reikalauti nuostolių atlyginimo.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ar galima pasitikėti automobilio serviso knyga
Civilinio kodekso straipsnis
Naudotų automobilių, kuriems gamintojas jau nebesuteikia garantijos, pirkėjams taip pat labai svarbu žinoti, kad jų teises gina Civilinio kodekso 6.333 str. 1 d., kuri nustato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (turi būti techniškai tvarkingas, kad jį galima būtų naudoti pagal paskirtį. Pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, kad jeigu parduodama specifinė prekė, tai pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie buvo iki automobilio perdavimo pirkėjui.
Pirkėjui, nustačius, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, jis turi teisę ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos pareikšti pretenzijas pardavėjui ir pareikalauti gražinti pinigus arba padengti papildomo remonto kaštus, jei informacija apie automobilio trūkumus buvo nuslėpta.
Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, kad jeigu parduodama specifinė prekė, t.y. naudotas automobilis, tai pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie buvo iki automobilio perdavimo pirkėjui. Bet tik tuo atveju, jeigu pardavėjas nuslėpė nuo pirkėjo informaciją apie gedimus.
Profesionaliems pardavėjams – didesni reikalavimai
Remiantis teismų praktika, jei teisme įrodoma, kad automobilį su nuslėptais defektais pardavė profesionalas (asmuo, kuris verčiasi automobilių prekyba, taigi apie jų būklę ir galimus defektus gerai išmano ir turi daug patirties), jam taikomi didesni apdairumo bei konkrečios situacijos įvertinimo reikalavimai. Ypač, jeigu automobilį perka fizinis asmuo, t.y. eilinis vartotojas.
Kitaip tariant, tokiu atveju teismas linkęs manyti, kad pardavėjas, neinformuodamas pirkėjo (kuris turi mažiau patirties) apie jam žinomą (t.y., nuslėptą) defektą, pažeidžia įstatymus – siekia parduoti naudotą automobilį už nepagrįstai didesnę vertę ne tik taip apgaudamas pirkėją, bet dar ir sukeldamas jam papildomų finansinių rūpesčių (kai išaiškės paslėpti defektai).
Tačiau, kad apgautas pirkėjas galėtų apsiginti įstatymų numatyta tvarka, pirkdamas automobilį jis privalo teisingai užpildyti pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas ir savo, ir pardavėjo duomenis bei informaciją apie automobilį. Tik tokiu atveju sutartis taps tvirtu koziriu jo rankose.
Jei automobilio pardavėjas suteikia automobiliui gamyklinę garantiją, sunkumų neturėtų kilti – nebent pardavėjas sugebėtų įrodyti, kad vairuotojas automobilį naudojo ne pagal paskirtį (tarkime, važiavo „bulių kautynėse“) ir dėl to atsirado pažeidimų ar gedimų.
Pirkdamas automobilį pirkėjas privalo teisingai užpildyti pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas ir savo, ir pardavėjo duomenis bei informaciją apie automobilį. Tik tokiu atveju sutartis taps tvirtu koziriu jo rankose.
Tokiu atveju pirkėjui nereikia įrodinėti gedimo atsiradimo iki daikto perdavimo, – pakanka nustatyti, kad jis atsirado garantiniu laikotarpiu. Tačiau ir šiuo atveju, jeigu garantijos terminas yra trumpesnis negu 2 metai, o gedimas nustatomas pasibaigus garantiniam terminui, bet nepraėjus 2 metams, pirkėjas turi teisę reikalauti daikto trūkumų ištaisymo iš pardavėjo.
6 mėnesių terminas
Kaip teigiama Civilinio kodekso 6.363 str. 11 d. vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju, transporto priemonės trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu. Išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu (tas pats „bulių kautynių“ pavyzdys). Tokiu atveju ne pirkėjui, o pardavėjams tektų įrodinėti, kad trūkumas atsirado dėl netinkamo automobilio naudojimo.
Užsienio praktika: papildoma apsauga – garantija dėl gedimų
Kai kuriose Europos šalyse pardavėjas privalo suteikti garantiją pagal įstatymą, kaip ir Lietuvoje, tačiau skirtumas yra toks, jog ten yra prisiimama ir konkreti atsakomybė, o Lietuvoje to pasigendama.
Vokietijos atveju įstatymai reglamentuoti taip, kad sudarytų kuo mažesnes sąlygas pardavėjų piktnaudžiavimui ir apsaugotų galutinį vartotoją – pirkėją. Kaip ir Lietuvoje, Vokietijoje parduodamas automobilį pardavėjas privalo suteikti garantiją pagal įstatymą, kurios metu įvykus gedimui pirkėjas gali grąžinti transporto priemonę pardavėjui arba pardavėjas privalo ją atitinkamai suremontuoti. Nesilaikymas įstatymų pardavėjui užtraukia, pvz., 1000 Eur baudą pirmo pažeidimo metu ir net baudžiamąją atsakomybę, jei pažeidimai kartotųsi.
Tokiu atveju visi pardavėjai išperka garantijas iš trečiųjų ir nepriklausomų šalių. Šios garantijos apsaugo tiek pardavėjo, tiek pirkėjo interesus. Tiesa, tokiu atveju pirkėjas moka brangiau, tačiau visą gedimų riziką prisiima garantijas išdavusi bendrovė. Pavyzdžiui, Vokietijoje ši praktika sėkmingai veikia 40 metų, Didžiojoje Britanijoje – apie 20 metų.
Vokietijoje pardavėjas privalo suteikti garantiją pagal įstatymą, kurios metu įvykus gedimui pirkėjas gali grąžinti transporto priemonę pardavėjui arba pardavėjas privalo ją atitinkamai suremontuoti.
„Jeigu ką tik įsigytas automobilis suges, naujajam savininkui nereikės ieškoti pardavėjo, kad pareikštų pretenzijas. Remonto išlaidas padengs garantiją suteikusi įmonė. Šią garantiją gali įsigyti ir automobilio pirkėjas. Tačiau teisiniu požiūriu garantiją geriau išpirkti pačiam pardavėjui, priešingu atveju, įvykus gedimui, žalą atlygina garantiją suteikusi įmonė, o išlaidos, tam tikrais atvejais, išreikalaujamos iš pardavėjo“, – aiškina bendrovės „Autoguarant“ teisininkai.
Įsigiję garantiją, tiek pardavėjai, tiek pirkėjai sumažina išlaidas ir apsisaugo nuo galimų konfliktinių situacijų ateityje.
