Vieni atvežami dėl variklio defekto, kiti – dėl nubrozdintų šonų arba net ir po rimtų avarijų. Automobilių su defektais būna įvairiausių – nuo kosmetinių apgadinimų iki rimtų įvykių, kuriems sutvarkyti prireikia kapitalinio remonto ir tikrų auksarankių prisilietimo. Kokios to priežastys ir ar tikrai Lietuva yra viso labo daugelio pasaulio valstybių automobilių laužynas?
Rasti atsakymą į ankstesnėje pastraipoje užduotą klausimą sunku. Nes Lietuvoje, kaip ir turbūt daugelyje pasaulio šalių, įvežti automobiliai su defektais nėra skaičiuojami.
Valstybės įmonės „Regitra“ komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Juodytė tik patvirtino šį teiginį ir apgailestavo, kad tikslių duomenų neturi: „Iš Europos sąjungos šalių į Lietuvą atgabentos transporto priemonės į „Regitrą“ atvairuojamos jau suremontuotos ir praėjusios techninę apžiūrą, tad jokios statistikos apie parvarytus daužtus automobilius neturime ir nekaupiame“, – teigia A.Juodytė.
VIN kodo duomenys
Ko gero, vienas patikimesnių būdų sužinoti tikslesnius skaičius, remtis automobilių identifikacinių VIN numerių patikros rezultatais.
Štai įmonė „Auto DNA“, kuri užsiima automobilių VIN kodų tikrinimu praneša, kad per šių metų spalio mėnesį iš visų vartotojų tikrintų automobilių net penktadalis buvo daužti ar kitaip apgadinti.
„Iš visų automobilių, kuriuos praėjusį mėnesį tikrino portalo naudotojai, 21 procentas turėjo žymą apie rimtus ankstesnius pažeidimus. Rimtais laikomi tokie kėbulo ar mechaniniai pažeidimai, kuriuos pašalinti kainuotų 1000 eurų ar daugiau“, – teigia įmonės atstovai.
Surinkus visą statistiką daužtų automobilių procentas būtų dar didesnis negu 21 procentas.
Vėlgi, ši statistika nėra tiksli, kadangi ne visi pirkėjai prieš įsigydami automobilį kapstosi jo praeityje. Į „Auto DNA“ duomenų bazę nėra įtraukti gedimai, kuriuos sutaisyti reiktų mažiau negu 1000 eurų. Taigi, galima daryti išvadą, kad surinkus visą statistiką daužtų automobilių procentas būtų dar didesnis negu 21 procentas?
Beje, 1000 eurų vertės remontas dar nepasako, kad buvo taisyti ypač svarbūs automobilio mazgų taisymas. Kaip teigia įmonės „Transporto studijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, automobilių specialistas Ramūnas Vėlavičius, dažnai būna taip, kad 1000 eurų gali kainuoti vien tik kosmetinis automobilio remontas, o toks automobilis minėtai statistikai nepriskiriamas.
Pašnekovas priduria, kad remtis tokiais duomenimis nėra itin tikslinga ir paantrina „Regitros“ atstovei, kad surinkti tikslių duomenų ir sužinoti, kiek antram gyvenimui prikeltų automobilių važinėja mūsų gatvėse, gali būti ir neįmanoma.
Nurašytas, bet grįžo į gatves
Turbūt svarbiau gilinantis į šią temą yra suprasti kaip automobilis net ir po itin didelės avarijos gali grįžti į eismą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas skelbia, kad transporto priemonė nebegali dalyvauti eisme tada, kai patiia tokių nuostolių, kuriuos suremontuoti ekonomiškai nenaudinga.
Vėl dalyvauti eisme ji galės tik tada, kai transporto priemonės valdytojas vis tik remontuos automobilį ir tai atliks tinkamai.
Kaip teigia R.Vėlavičius, tinkamas suremontavimas ne visada bus toks, kokį nurodė gamintojas. Jis teigia, kad galima suremontuoti praktiškai bet kokios būklės automobilį, tačiau tai turi būti atlikta kokybiškai, pagal gamintojo rekomendacijas:
„Tai kainuos brangiai. Išeitis, kurios griebiasi daugelis – tvarkyti automobilį pas kokį nors Petrą (neautorizuotame servise, kurio darbuotojai neturi atitinkamos kvalifikacijos ir žinių saugiai ir pagal gamintojo rekomendacijas suremontuoti automobilio – aut. past.), kuris, žinoma, nesuremontuos automobilio tinkamai, tačiau išoriškai viskas atrodys tvarkinga“, – tikina R.Vėlavičius.
Taip suremontuotas automobilis, ko gero, galės vėl grįžti į eismą, nes praeis ekspertizę ir bus paskelbtas tinkamu naudoti:
„Visi defektai, dėl kurių buvo nurašytas automobilis, tiek normaliuose servisuose, tiek pas Petrą, bus suremontuoti taip, kad išoriškai nebus įmanoma atskirti ar tai kokybiškas ar nekokybiškas remontas“, – tikina ekspertas.
Taigi objektyvių duomenų apie anksčiau buvusius sudaužytus automobilius tiesiog nėra. Vienintelis saugiklis nuo paslėptų problemų, kai pardavėjas bando įsiūlyti automobilį su paslėptais kėbulo trūkumais – perkant pasirašyti sutartį pagal Lietuvos respublikos reikalavimus.
Apsisaugoti galima tik tada, jeigu perkant pasirašyta tvarkinga ir galiojanti automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Tokiu atveju automobilio pirkėją gins civilinio kodekso 6.334 straipsnis, kuris numato, kad pardavėjo pareiga yra perduoti tinkamos kokybės daiktą. Sutartyje turi būti paminėti visi pardavėjui žinomi automobilio trūkumai. Tokiu atveju, jei paaiškėtų, kad pardavėjas nuslėpė trūkumus ar netinkamai suremontavo daužtą automobilį, pirkėjas galėtų reikalauti atlyginti nuostolius ar netgi atgauti pinigus už įsigytą nekokybišką automobilį, suremontuotą tik kosmetiškai.
