„Volkswagen Golf GTI“ degalų sąnaudų neatitikimai
Rinkoje pasirodžius naujam modeliui, vienas iš privalomų bandymų yra degalų suvartojimo matavimai.
Kiekvienas automobilis turi būti bandomas pagal specifinę metodiką, patvirtintą atsakingų institucijų. Tos metodikos skirtingose rinkose nėra vienodos. Pavyzdžiui JAV automobiliai turi būti bandomi pagal Amerikos aplinkos apsaugos tarnybos patvirtintą metodą. Europos Sąjungoje važinėjantys automobiliai bandomi pagal 80/1268/EEB standartą, kuris yra patvirtintas ES.
Japonija taip pat turi savo matavimo metodiką, Afrikos šalyse naudojama taip pat savita metodologija ir pan. Todėl atsiranda neatitikimų – skirtingais metodais matuojami tų pačių automobilių modelių degalų suvartojimo skaičiai skiriasi.
Lietuvoje parduodamo „Volkswagen Golf GTI“ su 2 litrų TSI varikliu sąnaudos – 6 l/100 km, o JAV – 7,97 l/100 km.
Pavyzdys. Lietuvoje parduodamo septintos kartos „Volkswagen Golf GTI“ automobilio su 2 litrų TSI varikliu, suporuotu su 6 bėgių mechanine pavarų dėže, deklaruojamos vidutinės degalų sąnaudos yra 6 litrai benzino šimtui kilometrų. Tuo metu amerikiečiai skelbia, kad identiško „Volkswagen Golf GTI“ automobilio apetitas yra 29,5 MPG. Išvertus į mums geriau suprantamus matų vienetus, 29,5 mi/gal (angl. miles per gallon), atitinka 7,97 litrus šimtui kilometrų – „Golfo“ apetitas išauga kone dviem litrais.
Na, o Australijoje, matuojant pagal toje šalyje patvirtintus matavimo metodus, automobilio „Golf GTI“ apetitas šiek tiek išauga lyginant su Europa, tačiau vistiek išlieka pusantro litro mažesnis nei JAV – 6,2 litrai benzino šimtui kilometrų nuvažiuoti. (žiūr. infografiką)
Kaip jau supratote, amerikiečių bandymų rezultatai kur kas labiau atspindi tikrovę, nei europietiško bandymo metodikos skaičiai. Kodėl taip yra? Kodėl Amerikoje golfas naudoja daugiau degalų, negu Europoje? Tikrai ne todėl, kad europiečiai moka važiuoti ekonomiškiau.
Skirtingi degalų suvartojimo matavimo metodai
Kalbant apie automobilių degalų suvartojimą, pirmiausia reikia suprasti, kad, norint užtikrinti vienodas sąlygas visiems automobiliams, jie yra bandomi uždaroje patalpoje, ant stendo.
Palyginkime, kaip yra matuojamas automobilio degalų suvartojimo skaičius, pagal skirtingas tyrimo metodikas.
- Amerikos aplinkos apsaugos agentūros matavimo metodas.
Miesto režimas: automobiliu važiuojama (automobilis ant stendo) 31 minutę, kurių metu padaromi 23 sustojimai, vidutinis greitis – 32 km/val, didžiausias pasiekiamas greitis – 90 km/val.
Užmiesčio režimas: važiuojamas 16 kilometrų atstumas, kurio įveikimo vidutinis greitis yra 77 km/val, o didžiausias pasiekiamas greitis – 97 km/val.
Šiuo metu į JAV rinką atkeliaujantys ar ten pagaminti automobiliai yra bandomi tokiu metodu, tačiau nuo 2008 metų pridėti papildomi bandymai – automobiliu įsibėgėjama greičiau, matuojamas automobilis būna ir šaltas, ir darbinės temperatūros, lauko temperatūra keičiasi nuo -7 laipsnių Celsijaus iki 35 laipsnių, automobilis bandomas ir su įjungtu, ir išjungtu kondicionieriumi.
Visų gautų skaičių vidurkis būna realus automobilio degalų suvartojimo skaičius. Daugelis automobilių specialistų vieningai sutaria, kad EPA (Amerikos aplinkos apsaugos agentūra) naudojamas bandymo metodas – realiausiai atspindintis tikrovę.
- Europos Sąjungos patvirtintas 80/1268/EEB bandymo metodas
Europietiškas matavimo metodas labai skiriasi nuo amerikietiškojo. Čia automobilis bandomas mažesniais greičiais, trumpesnį laiką, gerokai aukštesnėje temperatūroje, nenaudojant kondicionieriaus ar klimato kontrolės sistemos.
Kad oro pasipriešinimas būtų minimalus, tarpai tarp durelių, kapoto, sparnų ir pan. būna užklijuojami lipnia juostele. Taip pat būna nuimami stogo bagažinės bėgeliai, kai kada netgi pašalinami galinio vaizdo veidrodėliai.
Miesto režimas: Automobilis „važiuoja“ laboratorijoje, kurios temperatūra yra apie 20-30 laipsnių aukščiau nulio. Važiavimo ciklas susideda iš greitėjimų, lėtėjimų, pastovaus greičio palaikymo, stovėjimo vietoje. Automobilis miesto režimo bandymo metu įsibėgėja iki maksimalaus 50 km/val greičio, važiuoja 4 kilometrus, kurių metu vidutinis automobilio greitis būna 19 km/val.
Užmiesčio režimas: Simuliuojant automobilio važiavimą užmiestyje, bandymas yra pradedamas iškart po miesto važiavimo simuliacijos, neišjungiant variklio.
Bandymo metu pasiekiamas didžiausias 120 km/val greitis, nuvažiuojamas 7 kilometrų atstumas, kurių metu vidutinis bandomojo automobilio greitis būna 63 km/val.
Kaip atrodo tikslus automobilio bandymo procesas, galite pažiūrėti žemiau esančioje iliustracijoje:
Europoje – atrištos rankos
Kaip matyti iš aukščiau esančio aprašymo, automobilio bandymai Amerikoje ir Europoje skiriasi iš esmės. Ten automobiliai tikrinami esant skirtingoms temperatūroms: tiek išorės, tiek paties agregato temperatūros yra keičiamos.
Automobiliai bandomi su įjungtais arba išjungtais kondicionieriais, mieste pasiekiamas didesnis greitis, tuo pačiu auga ir vidutinis bandymo metu pasiektas greitis.
BBC paskelbti duomenys: Europoje naudojamos gudrybės
Tačiau tai dar ne viskas. Naujienų portalas BBC jau anksčiau yra skelbęs faktus, kurie atskleidžia, kodėl Europoje tikrintas automobilis naudoja mažiau degalų. Bent jau „ant popieriaus“.
Tokie patys faktai yra paskelbti ir Europos vartotojų organizacijos:
- Europoje tikrinamiems automobiliams yra pašalinamos tam tikros dalys, dėl kurių jie sveria mažiau. Pasitaiko atvejų, kai bandomi automobiliai yra be oro kondicionavimo sistemos, nors bazinėje parduodamo konkretaus automobilio įrangoje, oro kondicionavimo sistema yra.
- Kitas faktas, jau paminėtas aukščiau – temperatūra. Europoje automobiliai bandomi esant aukštesnei temperatūrai, negu Amerikoje. Europoje agregatai nėra bandomi esant minusinei temperatūrai, o priešingai – esant iki 30 laipsnių pagal Celsijų, kaitrai. Beje, netgi esant tokiai temperatūrai, oro kondicionavimo sistema, jeigu ji nėra pašalinta, nėra įjungiama.
- Yra pasitaikę atvejų, kai bandomų automobilių padangos pripūstos per daug. Tokiu atveju automobilis mažiau sukimba su keliu, todėl naudoja mažiau degalų. Tačiau ir automobilių, ir padangų gamintojai griežtai nerekomenduoja perpūsti padangų, kadangi dėl prasto sukibimo nuslysti nuo kelio tampa ypač lengva.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Mitsubishi“ prisipažino: „Sukčiavome nuo 1991-ųjų“
- Bandymų metu naudojami specialūs tepalai, kurie nėra naudojami serijiniuose automobiliuose.
- Bandomi automobiliai neturi elektros maitinimo – jie paprasčiausiai būna atjungti nuo akumuliatoriaus, tokiu būdu mažinamos degalų sąnaudos generatoriaus darbui.
- Kad oro pasipriešinimas būtų minimalus, tarpai tarp durelių, kapoto, posparnių ir pan. būna užklijuojami lipnia juostele. Taip pat nuimami stogo bagažinės bėgeliai, kai kada – netgi galinio vaizdo veidrodėliai. Taip automobilis padaromas kiek įmanoma aptakesnis.
Atkartoti skaičius – įmanoma
Akivaizdu – nusipirkus minėtąjį „Volkswagen Golf GTI“ automobilį, važinėjant įprastu režimu, suvartojamas degalų kiekis bus didesnis, negu deklaravo gamintojas. Žinoma, negalima teigti, kad Europoje matuotų automobilių suvartojimo skaičius yra iš piršto laužtas. Skaičiai gal ir nėra visiškai tikslūs, tačiau juos atkartoti, ypač ekonomišką vairavimą išmanančiam žmogui,nėra ypatingai sunku.
Pavyzdžiui praėjusiais metais vykusio „Peugeot Eco Cup“ ekologiško vairavimo renginio nugalėtojai, automobilių žurnalistų komanda, pagerino gamintojo deklaruotą degalų suvartojimo skaičių.
Žurnalistai varžėsi nauju „Peugeot 208“ automobiliu, turinčiu 1,6 litro darbo tūrio dyzelinį agregatą, generuojantį 100 arklio galių. Automobilio deklaruojamų degalų sąnaudų vidurkis – 3,5 litro šimtui kilometrų, tačiau latvių ekipažas pademonstravo dar geresnį rezultatą, ir laimėjo varžybas pasiekęs 2,7 litro šimtui kilometrų rezultatą.
Žinoma, jeigu visi važiuotumėm taip, kaip važiavo latviai varžybų metu, dviratis taptų kur kas greitesne transporto priemone.
Viena iš daugelio kritikos strėlių automobilių testuotojams yra ta, kad su automobiliais niekas nepagreitėja taip, kaip yra pagreitėjama ES patvirtintuose 80/1268/EEB bandymuose. Automobiliai yra kur kas galingesni nei anksčiau, todėl šiandien niekas automobiliu, galinčiu pagreitėti iki 100 km per 9 sekundes, neužtrunka pasiekti tokį greitį per 20–40 sekundžių, kaip tai nutinka bandymų metu.
Pavyzdžiui, „europietiško“ bandymo metu, 32 km/val greitis yra pasiekiamas per 12 sekundžių (!). 5 sekundes trunkama greitėti pirma pavara, dvi sekundes trunka pavaros keitimas, o antra pavara greitėjama dar 5 sekundes.
Nepriklausomi tyrimai
Minėtosios Europos vartotojų organizacijos partneriai, Italijos portalas „altroconsumo.it“ atliko dviejų automobilių degalų vartojimo bandymus – „Volkswagen Golf“ varomu 1,6 dyzeliniu varikliu ir automobilio „Fiat Panda“, turinčio 1,2 benzininį agregatą.
Bandymo metu išsiaiškinta, kad „Fiat Panda“ suvartoja 6,11 litro benzino šimtui kilometrų. Tai yra daugiau nei litru didesnis skaičius, kurį deklaruoja „Fiat Panda“ gamintojai. Patikrinę vokiškąjį „Golf“, italai išsiaiškino kone dviejų litrų neatitikimą – deklaruojamos sąnaudos siekia 3,8 litrus šimtui kilometrų, o nustatytas realus kiekis – 5,83 litrai šimtui kilometrų.
Skaičiuojant, kad vairuotojas automobiliu per metus nuvažiuos maždaug 15 tūkst. kilometrų, jo skiriama suma degalams per metus turėtų siekti beveik 550 eurų. Tačiau, remiantis šiuo bandymu, reali skiriama suma degalams gali siekti apie 830 eurų, vien todėl, kad gamintojo deklaruojamos sąnaudos, visiškai neatitinka realybės.
