Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus surinko statistiką apie pirmųjų konkursų nugalėtojus. Šiandien pristatome šešis iš jų.
„A“ klasės „Mercedes-Benz“
Pirmojo maratono „Metų automobilio 1998“, vykusio 1997-ųjų rudenį, laurus nuskynė revoliucinis „A“ klasės „Mercedes-Benz“ modelis. Pats mažiausias ir pirmasis priekinių varančiųjų ratų transmisiją turintis „Mercedes-Benz“ automobiliukas anuomet įveikė 14 pretendentų, užbūręs nauja kėbulo koncepcija bei pasyvaus saugumo inovacijomis (priešakinio smūgio atveju variklis ir pavarų dėžė nustumiama po grindimis). Tačiau labiausiai šis subkompaktinės klasės pionierius išgarsėjo nesugebėjęs įveikti vadinamojo „briedžio testo“.
„Mercedes-Benz“ garbei reikia pažymėti, kad atidžiai išnagrinėjus visus faktus ši problema buvo pripažinta,visi nuo konvejerio spėję nuriedėti automobiliai atšaukti ir aprūpinti elektronine stabilumo kontrolės sistema. Taip „A“ klasės ratuotis tapo pirmuoju nedideliu automobiliu, kurio standartinės įrangos sąraše buvo ESP.
Žvelgiant į šį modelį per „Transekstos“ duomenų bazėje sukauptos informacijos prizmę, „A“ klasės „Mercedes-Benz“ tikrai neatrodo pats prasčiausias. Per pastaruosius dvejus metus TA centruose apsilankė 4924 tokie automobiliukai, o pirmuoju bandymu patikros „filtrą“ įveikė 45 proc. vokiškų mašinų. Turint galvoje jų amžių – rezultatas tikria neblogas.
Dažniausiai (23 proc. visų tikrintų automobilių) fiksuojama problema: netvarkingi ar prastai sureguliuoti priekiniai žibintai. Rečiau pasitaikanti (10,8 proc.), tačiau sunkesnė „liga“ – pakabos lankstinių jungčių, paprastai vadinamų šarnyrais, susidėvėjimas. Trečia bėda, dėl kurios stringama apžiūroje – nustatomos per didelis dūmingumas (9,65 proc.).
A. Glėbus taip pat atkreipė dėmesį į prastą stabdžių būklę. Tiek darbinių, tiek rankinio stabdžio sistemų efektyvumas neatitiko minimalių reikalavimų maždaug 7 proc. „A“ klasės automobilių. Trūkumų penketuką vainikuoja (5,79 proc.) aptinkamas variklio bei pavarų dėžes skysčių nuotėkis.
„Ford Focus“
Antruosiuose rinkimuose „Metų automobilis 1999“ konkurencija buvo pastebimai didesnė, o geriausiojo titulas atiteko 21 varžovą įveikusiam „Ford Focus“. Europos rinkose pakeitęs senuką „Escort“, naujais „Ford“ kompaktas buvo toks radikaliai kitoniškas, kad 2005-aisiais pasirodęs II kartos „Focus“ atrodė nuosaikesnis. Lietuvos žurnalistų autoklubo komisijos garbei reikia pasakyti, kad tai metais kosmopolitinis „Ford“ modelis buvo karūnuotas ir „Europos Metų automobiliu“.
Būtent šis modelis tapo populiariausiu visų „Metų automobiliu“ – Lietuvos keliais važinėja 13 374 tokios mašinos. Tačiau pasigirti patikimumu I kartos „Focus“ negalėjo. TA pirmuoju bandymu praeina tik kiek daugiau nei 41 proc. šių modelių.
„Transekstos“ duomenimis, net penktadalis kompaktinės klasės „Ford“ kenčia dėl prastų žibintų. „Focus“ buvo giriamas už važiavimo savybes ir gerą valdymą, bet jų pakabos nebuvo itin patvarios – tai antras dažniausiai fiksuojamas (beveik 15 proc.) trūkumas. Trečia dažniausia problema ekspertai vadina per didelį dūmingumą (13 proc.), o ketvirta – neefektyvius darbinius stabdžius (10,2 proc.). Statistinius bendro mūsų šalies transporto parko vidurkius lenkė ir stovėjimu stabdžių defektai (7 proc.).
Įdomu, kad Vokietijos TUV vertinimu, gedimo tikimybė su „Ford Focus“ nuvažiavus 100 tūkst. km. – 15,09 proc.
„Škoda Fabia“
Trečias konkurso lauretas – naujas čekiškas automobiliukas, pagamintas naudojant „Volkswagen Polo“ platformą. „Fabia“ surinko daugiau simpatijų nei antroje vietoje likęs „Toyota Yaris“, tačiau, žvelgiant iš šiandienės perspektyvos, neakivaizdinėse patikimumo lenktynėse pralaimėjo. TA patikros įveikimo pirmuoju bandymu rodiklis – 46,5 proc. – artimas vidurkiui, tačiau fiksuojamų „didelių trūkumų“ sąrašas kiek ilgesnis.
Tradiciškai dominuoja netvarkingi priekiniai žibintai (15,6 proc.). Antra didžiausia bėda yra krūvių nelaikančios pakabos detalės (10,7 proc.), o trečia – stabdžių sistema. „Transekstos“ duomenims rūpesčių kelia ir stabdžių šlangelės, ir rankinis stabdis, ir darbinis stabdis.
Atkreiptinas dėmesys, kad TUV reitinguose „Fabia“ gana stipriai nusileidžia savo technologiniams broliui dvyniui „VW Polo“: pastarasis modelis užima 33 vietą, o „čekas“ – kuklią 44. Tikėtinas tokio skirtumo paaiškinimas: vengdami vidinės konkurencijos vokiečiai ribojo „Škoda“ galimybes ne tik renkantis komforto įrangą. Lietuvos keliais lig šiol važinėja 3 800 pirmosios kartos „Fabia“.
„Ford Mondeo“
Antrosios kartos „Mondeo“ ne vienoje šalyje sulaukė didžiulio populiarumo ir įvairaus kalibro konkursuose susišlavė nemažai trofėjų. Tarp garbingiausių – nominacija „už technines charakteristikas ir patikimumą“ bei kultinės britų TV laidos „TopGear“ skirtas „Metų automobilio“ apdovanojimas. Didžiojoje Britanijoje jis buvo toks populiarus, kad netgi tapo bendriniu savo kartos vyrų apibūdinimu – „Mondeo Man“.
Lietuvoje šis šeimyninis kelionių instrumentas sulaukė mažiau dėmesio nei konkurentai iš Vokietijos, nors funkcionalumo ir kokybės požiūriu jiems iš esmės nenusileido. Bendras „Mondeo“ tiražas siekė 5 535 vienetus.
Patikimumo požiūriu šio modelio ko gero negalima laikyti technikos stebuklu, tačiau TA patikras pirmuoju bandymu senukai „Mondeo“ ir dabar įveikia beveik taip pat sėkmingai, kaip visi kiti lietuviško transporto parko nariai – atitinkamai 48,5 proc. ir 50,9 proc. Turint galvoje, kad vertinami 10-15 metų amžiaus automobiliai, rezultatas tikrai neprastas. Dažniausiai fiksuojami trūkumai: netvarkingi žibintai (beveik 14 proc.), per didelis variklio dūmingumas (11,2 proc.), neefektyvus rankinis stabdis (9,8 proc.), susidėvėję šarnyrai (9,2 proc.).
„Mondeo“ minusu galima laikyti „EuroNCAP“ bandymuose pelnytas 4 žvaigždutes – pagrindiniai konkurentai („Opel Vectra“, „Citreon C5“, „Toyota Avensis“ etc.) gavo po 5 žvaigždutes. Be to, šis „Ford“ modelis sąlyginai greitai nuvertėdavo.
„Peugeot 307“
Penktojo konkurso Lietuvos „Metų automobilis 2002“ nugalėtoju tapęs prancūzas tais pačiais metais triumfavo ir analogiškuose Europos rinkimuose. Net ir skeptiškai vertinantys PSA produkciją pripažino, kad „Peugeot 307“ puikiai atrodo ir turi ergonomišką saloną su nepriekaištinga apdaila. Patikimumo rodikliai kiek kuklesni už vidutinius: TA centruose didelių trūkumų kontrolieriai neranda tik tarp 47 proc. atvykėlių.
Su žibintas vargsta daugiau nei 21 proc. „Peugeot 307“ savininkų, su per dideliu dūmingumu – 11 proc. Beveik tiek pat šio modelio savininkų sulaukia pastabų dėl „pavargusios“ pakabos ir susidėvėjusių šarnyrų (10,6 proc.). Dažniau nei statistinis vidurkis fiksuojama prasta vairo traukių ir svirčių būklė (8,3 proc.). Servisų meistrai teigia, kad „Peugeot 307“ silpna vieta yra elektronikos ir elektros instaliacijos veikimas.
Beje, šių automobilių Lietuvoje sąlyginai daug – 11 663.
„Mazda6“
„Mazda 626“ pakeitusi „šešiukė“ vidutinės klasės automobilių rinkoje sukėlė tikrą audrą. Itin dailiai atrodantis, gerai valdomas, protingai kainuojantis naujokas atrodė esąs geresnis už daugelį savo konkurentų. Tai be kita ko atsispindėjo ir pardavimų statistikoje: pirmaisiais prekybos metais Europoje buvo parduota 1,8 milijono „Mazda6“ egzempliorių – dvigubai daugiau nei sėkmingiausiu 626 modelio periodu.
Kad „Mazda6“ padarė didžiulį kokybinį šuolį atsispindi ir „Transekstos“ duomenų bazėje. Pirmuoju bandymu TA dirbančių kontrolierių palaiminimą gauna 56,7 proc. šių mašinų iš 4 090 važinėjančių Lietuvos keliais.
A. Glėbus, vertindamas dažniausiai fiksuojamus didelius trūkumus, atkreipė dėmesį, kad 10 proc. ribą peržengia tik prastas artimųjų šviesų reguliavimas. T. y. greičiau ne konstrukcinė, o kvalifikuotos priežiūros problema. Antras dažniausiai aptinkama trūkumas – netvarkingi amortizatoriai (7,4 proc.), trečias – nešviečiantys stabdymo signalo žibintai (5 proc.). Panaši automobilių dalis (4,9 proc.) TA barjero neįveikė dėl netvarkingos stabdžių sistemos. Šiek tiek rečiau (4,6 proc.) pasitaikantis defektas – pernelyg didelis dūmingumas.