Taip, „Lamborghini Countach“ yra ryškus ir pašėlęs automobilis, tačiau Gandini norėjo, kad toje dizaino beprotybėje būtų ir krislas elegancijos. Galėtume valandų valandas tyrinėti griežtas „Countach“ kėbulo linijas, kampus ir paslaptingai įterptas kreives. Tai yra vienas iš tų automobilių, kuris atrodo visiškai skirtingai, priklausomai nuo stebėtojo pozicijos. Ir tos pirmosios „Countach“ versijos, žymėtos LP 400, spoilerio neturėjo.
1977-1979 metais Kanados naftos magnatui Walteriui Wolfui priklausiusi „Walter Wolf Racing“ komanda dalyvavo „Formulės 1“ čempionate. Didelių pergalių ji nepasiekė, tačiau už šio konstruktoriaus automobilių vairų sėdėjo tokios legendos kaip Keke Rosbergas ir Jamesas Huntas. Pats „Wolfas“ buvo didelis automobilių sporto entuziastas ir pats dažnai domėjosi, kaip kuriami jo komandos bolidai.
Walteris Wolfas kažkuriuo metu pažvelgė į 1978-ųjų „Formulės 1“ sezonui kurtą Wolf WR5 bolidą ir nusprendė pasiskolinti jo priekinį sparną. Ne šiaip sau – jis greitai tapo Wolfo „Countach LP 400“ spoileriu. O kodėl gi ne? Tegul tai yra tik stiliaus detalė, bet kodėl turtingas žmogus negali papuošti savo „Lamborghini“ F1 bolido detalėmis? Nepavydėkit.
Tikriausiai Wolfo „Countach“ taip ir būtų likęs unikaliu, jei ne vienas iš „The Cannonball Run“ filmo kūrėjų. Tuo metu šiam filmui dar buvo renkami automobiliai. Prodiuseriai užsinorėjo tokio sparnuoto „Countach“, kokiu važinėjo Wolfas. Jie kreipėsi į „Lamborghini“ ir nustebo sužinoję, kad italai spoilerių „Countach“ negamina.
Žinoma, specialiai šiam filmui „Lamborghini“ pagamino tą spoilerį. Dar vienas sparnas atsidūrė ir ant to automobilio nosies. „The Cannonball Run“ kino teatruose pasirodė 1981 metais (lietuviškai jam skirtas kvailas „Pakvaišėlių lenktynių“ pavadinimas) ir iš karto tapo sensacija. Vos 16-18 milijonų dolerių biudžetą turėjęs filmas sugebėjo parduoti bilietų už 160 milijonų. Galite įsivaizduoti, kiek daug žmonių matė tą komediją. Ir dalis jų, žinoma, buvo pakankamai turtingi, kad įsigytų „Lamborghini Countach“.
Po „The Cannonball Run“ debiuto „Lamborghini“ sulaukė nemažai naujų klientų. Ir didelė dalis jų norėjo, kad ir jų „Countach“ turėtų tą ryškų spoilerį. „Lamborghini“ neturėjo kito pasirinkimo kaip tik imtis tų spoilerių gamybos. Ir dabar didelė dalis išlikusių „Countach“ yra sparnuoti, nors kai kurie savininkai (pavyzdžiui, EVO žurnalo įkūrėjas Harryis Metcalfeas) tuos spoilerius mikliai pašalina.
Tiesa yra ta, kad „Countach“ spoileris buvo nereikalingas. Šis superautomobilis aerodinamiškai buvo tikra plyta. Dėl didelio oro pasipriešinimo važiuojant dideliu greičiu automobilio nosis imdavo kilti į viršų, o dėl to mažėdavo priekinių ratų sukibimas su kelio danga. Už galinės ašies sumontuotas tikras spoileris šią problemą būtų tik dar labiau paaštrinęs. Taigi „Lamborghini“ pasistengė, kad jis nedarytų nieko.
Taip, supratote teisingai – garsusis „Countach“ spoileris nekuria prispaudžiamosios jėgos. Jis kuria tik papildomą oro pasipriešinimą ir taip neaerodinamiškam automobiliui. Tiesą sakant, be spoilerio „Countach“ pasiekia didesnį maksimalų greitį ir bėgėjasi pastebimai sparčiau.
Be to, tas spoileris dar labiau sumažina ir taip prastą matomumą pro galinį stiklą (kurį kadaise „Lamborghini“ bandė spręsti periskopu). Ir, bent jau mūsų akims, ardo tą elegantišką stogo liniją, kuri tęsiasi nuo pat automobilio nosies iki galinio bamperio.