Bendrovės „Hefas“ vadovas Andrius Austinskas jau kelerius metus į darbą iš Vilniaus į Kauną keliauja traukiniu.
„Nebent jei reikia nuvykti labai skubiai – tuomet renkuosi automobilį. Tačiau jei važiuoju traukiniu, turiu du kartus po 1 val. ir 15 minučių darbui. Puikiausias biuras: turiu kompiuterį, internetą, niekas netrukdo. Vienu metu ir judu, ir dirbu. Su automobiliu tenka tik vairuoti“, – sakė A. Austinskas.
Rizikingas kavos puodelis
Bendrovės vadovas dažniausiai renkasi pirmą klasę, kad būtų patogu pasidėti kompiuterį.
A. Austinskas vieną automobilį laiko Kaune, šalia stoties esančioje automobilių aikštelėje. Iš jos gali greitai nuvykti į biurą. Vilniuje jis renkasi dviratį arba trumpam išsinuomoja „City Bee“ automobilį. Jo teigimu, dviračiai ar nuomojami automobiliukai visuomet kantriai laukia šalia geležinkelio bei autobusų stoties. O štai traukiniai, kaip byloja sena gera patarlė, nelaukia.
„Per tuos ketverius metus esu įbėgęs ir stebėjęs, kaip už manęs užsidaro durys ir traukinys pajuda, esu matęs, kaip prieš nosį durys užsidaro. Iš labai, tikrai labai arti! – juokiasi A. Austinskas. – Dabar jau viskas sustyguota – dažniausiai važiuoju 7.30 traukiniu ir atvykęs likus dviem ar trims minutėms iki jo išvykimo dar einu nusipirkti kavos.“
Šiek tiek laiko praloši, tačiau kelionė traukiniu man tai yra šioks toks poilsis – gali sau sėdėt, ir tiek.
Ar verta taip rizikuoti? Juk traukiniuose taip pat stovi kavos aparatai.
„Taip, yra kavos aparatai. Deja, itin ankstyvais rytais jie dažniausiai „praryja“ pinigus, bet kavos neduoda. Matyt, būna labai pratuštinti po naktinių reisų. Po kelių nesėkmingų bandymų nebežaidžiu loterijos su šiais aparatais, kavą perku perone“, – juokėsi pašnekovas.
Su automobiliu – greičiau, bet dažniau rizikuoji vėluoti
Vyras prisimena, kaip anksčiau, studijuodamas ISM universitete, naudojosi studentams suteikta 50 proc. nuolaida traukinio bilietui. Dabar nuolaida mažesnė, tačiau nuolatiniams klientams, arba galintiems iš anksto susiplanuoti grįžimo laiką, įmanoma sutaupyti.
„Dabar gali pirkti bilietą pirmyn-atgal ir gauni 15 proc. nuolaidą. Taip pat gauni nuolaidą su „Lietuvos geležinkelių“ lojalumo kortele, bet ji nežymi – rodos, 5 proc. nuo bilieto sumos“, – sakė pašnekovas.
„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat turi specialų abonementą maršrutui Vilnius–Kaunas, tačiau A. Austinskas sako, jog ne visuomet jį įsigijęs spėja išnaudoti visus važiavimus.
Šiandien pašnekovas labiausiai norėtų, kad už bilietą jį perkant traukinyje būtų galima atsiskaityti kortele.
„Yra tekę jau po kelionės traukiniu bėgti iki bankomato ir konduktoriui atnešti pinigų. Laimei, man leido važiuoti, nes mato kiekvieną dieną ir jau esame su konduktoriais pažįstami“, – šypsojosi bendrovės vadovas.
A. Austinskas skaičiuoja: kelionė traukiniu užtrunka valandą ir keliolika minučių, kelionė iki geležinkelio stoties arba nuo jos iki biuro – dar maždaug po 15 minučių abiejuose miestuose.
„Šiek tiek laiko praloši, tačiau kelionė traukiniu man yra šioks toks poilsis – gali sau sėdėt, ir tiek“, – sakė pašnekovas.
Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo metu vyksta pirmieji „Hyperloop“ bandymai – tai kapsulė, skriejanti vamzdžiu apie 300 kilometrų per valandą greičiu. Manau, kad „Lietuvos geležinkeliams“ reikėtų tokias technologijas kuriančius žmones pasikviesti į Lietuvą.
Per ketverius metus vos kelis kartus traukinys dėl geležinkelio remonto vėlavo atvykti apie pusvalandį – kitų incidentų nuolatiniam keliautojui traukiniais nėra tekę patirti.
„Žinai, kad minutę pavėlavęs jau neberasi traukinio, atvykęs minute anksčiau – dar rasi. Toks griežtas tvarkaraštis man patinka. Su automobiliu tikrai dažniau gali papulti į spūstį ties Gariūnais Vilniuje ar išvažiuodamas iš Kauno“, – sakė A. Austinskas.
Už dvi valandas laiko per dieną pasiryžęs mokėti brangiau
Vilniaus viešojo transporto apklausa parodė, kad miestiečiai labiausiai baiminasi keliauti kartu su asocialiais asmenimis. O kaip situacija traukiniuose?
„Yra tekę susidurti tik su asmenimis, kurie nesuvokia, kad negalima traukinyje garsiai klausyti muzikos, nelabai mandagu ir valgyti maistą, skleidžiantį aštrius kvapus, garsiai šnekėti. Tų neišauklėtų žmonių daugiau važiuoja antros klasės vagonuose. Dažniausiai tokiose situacijose padarau pastabą ir tas elgesys liaujasi. Arba keliauju su ausinėmis, kurios eliminuoja visus išorės trukdžius“, – sakė A. Austinskas.
O kaip finansinė pusė? Ar kelionės traukiniu leidžia sutaupyti?
„Kadangi turiu susumuoti kelionę iki traukinio „City Bee“ automobiliu, įskaičiuoti Kaune stovinčio automobilio parkavimo mokestį, pirmos klasės bilietus pirmyn ir atgal, kelionė kainuoja brangiau, nei važinėjimas į Kauną automobiliu, sakykim, naudojančiu kokius 6 litrus degalų tam 100-ui kilometrų. Tačiau už tuos papildomus pinigus gauni dvi valandas laiko per dieną. Jei ir nedirbi, gali skirti šį laiką filmui pažiūrėti, sumokėti mokesčiams ar dar kažką nuveikti“, – tokia išvada pokalbį baigia A. Austinskas.
V.Lašas geležinkeliams linki sekti futuristinių technologijų kūrėjų pėdomis
Anksčiau gana dažnai maršrutu Vilnius–Kaunas traukiniais riedėdavo ir garsus verslininkas, visuomenės veikėjas Vladas Lašas. Dabar, mėgindamas į Lietuvą prisikviesti „Tesla“, jis važinėja šios kompanijos gamintu elektromobiliu.
Prieš keletą metų jam yra tekę ypač greitais traukiniais keliauti Japonijoje.
„Prieš įvažiuodamas į šalį gali nusipirkti abonementą ir keliauti kiek nori ir kaip nori – tik piko valandomis tos kelionės yra ribojamos. Kai per valandą gali atsidurti už kelių šimtų kilometrų ir ta Japonija nebeatrodo tokia ilga... Keliavome šešiese – visa šeima“, – prisiminė V. Lašas.
Lietuvoje jis anksčiau traukiniais vežiodavosi sulankstomą dviratį – atvykęs į Kauną ar grįžęs į Vilnių dviračiu daug greičiau pasiekdavo reikiamą vietą. Šiandien – dar paprasčiau – Vilniuje veikia miesto dviračių nuomos punktai.
V. Lašas stebi, kokios viešojo transporto technologijos vystomos pasaulyje.
„Manau, kad geležinkelininkai buvo kiek apsnūdę – prisimenu, kai dar prieš keletą metų pasiūliau traukiniuose įvesti „Wi-fi“, sakė: „O kam?“, bet džiugu, kad dabar internetas traukiniuose jau yra ir naujoji vadovybė supranta naujovių poreikį.
Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo metu vyksta pirmieji „Hyperloop“ bandymai – tai kapsulė, skriejanti vamzdžiu apie 300 kilometrų per valandą greičiu. Vienos didžiausių JAV geležinkelių bendrovių vadovas apie šią technologiją sakė: „netikiu, kad kas nors iš to išeis“. O studentai ką tik atliko sėkmingus bandymus, išbandė tai realybėje. Manau, kad „Lietuvos geležinkeliams“ reikėtų tokias technologijas kuriančius žmones pasikviesti į Lietuvą, su jais komunikuoti ir ieškoti būdų bendradarbiauti“, – sakė V. Lašas.
