Beveik prieš dešimtmetį per plauką nuo atidavimo į metalo laužą išgelbėtas autobusas iš Energetikos ir technikos muziejaus ekspozicijos iškeliavo į Kauną. Čia jį priglaus asociacija „Retromobile“.
Ričardas Žičkus, muziejaus Transporto ekspozicijos kuratorius, pasakojo, kad autobusas muziejui atiteko tuomet, kai maždaug prieš dešimtmetį Vilniaus miestas nusprendė atsisakyti paskutinių trijų „Ikarus“, vežiojusių keleivius. Buvo nuspręsta, kad autobusai turėtų būti supjaustyti ir atiduoti į metalo laužą.
Visgi vienam pasisekė labiau – jis atsidūrė Energetikos ir technikos muziejaus ekspozicijoje, kieme.
Restauracijai – milžiniška pinigų suma
Visgi dabar, pasakojo R.Žičkus, kai rengiamasi muziejaus rekonstrukcijai ir greta jo kitąmet pradės kilti viešbutis, autobusui vietos pristigo.
„Galiu tik džiaugtis, kad autobusas atiteko „Retromobile“ asociacijai, mat, priešingu atveju, jis būtų paverstas metalo laužu“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, koks tolesnis „Ikarus“ likimas, R.Žičkus spėlioti nedrįso. Pasak jo, vien tam, kad autobuso išvaizda būtų reprezentatyvi, reikėtų maždaug 100 tūkst. eurų, papildomai pinigų prireiktų panorus, kad „Ikarus“ galėtų tvarkingai važiuoti.
Tilpo 100 žmonių
Muziejaus lauko ekspozicijoje „Ikarus“ praleido kone dešimtmetį. Pašnekovas prisimena, kad daugeliui lankytojų buvo smagu pamatyti 1989 m. pagamintą autobusą, kuriuo teko važinėtis sovietmečiu.
„Vaikams jis buvo labai įdomus, tačiau, pavyzdžiui, prie vairo pirmieji skubėdavo atsisėsti tėvai, atvedę atžalas į muziejų“, – juokėsi prisiminęs R.Žičkus.
Jis pasakojo, kad pirmi „Ikarus 556” autobusai Vilniuje ėmė važinėti dar 1970 m. Kiek daugiau nei po dešimtmečio Vilniaus autobusų parkas jau turėjo 360 įvairių modelių „Ikarus“ autobusų.
Paskutinis, muziejuje saugotas, „Ikarus 260” buvo gaminamas 1971–2002 m. Autobuse buvo 22 sėdimos vietos, drauge su stovinčiais keleiviais vienu metu transporto priemonėje tilpo apie 100 žmonių.
Į priekį autobusą varė 6 cilindrų dyzelinis 192 AG variklis, leidęs autobusui pagreitėti iki 70 km/val.
