Taip, yra skirtumas tarp ekonomiško ir ekologiško. Tačiau grubiai vis dar galime sakyti, kad kuo mažiau degalų sudegins automobilis, tuo švaresnės bus jo emisijos. Ir pirmoji EcoRacer pavadinimo dalis iš tikrųjų turėjo tą dvigubą reikšmę. „Volkswagen“ sukūrė šį įdomų automobilį naujam savo 1,5 l TDI varikliui pademonstruoti. Tačiau 2015-aisiais pasirodė ne tik EcoRacer – tą patį rudenį, kai buvo pristatytas šis sportinis automobilis, kilo dyzelgeito skandalas, nušlavęs „Volkswagen“ grupės reputaciją ir kompanijai kainavęs milijonus eurų.
Tačiau „Volkswagen“ EcoRacer buvo įdomus ne tik dėl savo dyzelinio variklio. Šis automobilis pasižymėjo tradicine, sakykime, britiško stiliaus sportinio automobilio forma – tai buvo kupė-kabrioletas. Tačiau jo variklis buvo viduryje, o visas kėbulas buvo pagamintas iš anglies pluošto. Be to, šis ryškiai geltonas dvivietis sportinis automobilis buvo modulinis – jis galėjo virsti tikru kabrioletu, kupė ar net spydsteriu – automobiliu be tikro priekinio stiklo. Kai EcoRacer nešiojo stogą, dalis jo buvo atidaroma kartu su durelėmis, taip palengvinant patekimą į vidų.
-
Kodėl galingiausio pasaulyje elektrinio hiperautomobilio „Lotus Evija“ žibintuose matomi ventiliatoriai?
-
Kodėl pirmosios kartos „Volkswagen Golf“ buvo gaminamas iki 2009-ųjų metų?
-
Kodėl „Pontiac GTO“ tachometras buvo tokioje neįprastoje vietoje?
-
Kodėl Dubajaus policija patruliuoja milijonus kainuojančiais superautomobiliais?
Neskaitant to modulinio stogo ir priekinio stiklo, EcoRacer neatrodo perdėtai futuristiškas. Jo priekyje buvo didelės grotelės, kurias įrėmino keturi apvalūs LED žibintai. Galiniai žibintai buvo gražiai riesti, o išmetimo vamzdis turėjo ovalo formos apdailą ir buvo centre. Tai, kad EcoRacer variklis slepiasi viduryje išdavė oro paėmimo angos abiejose mašinos pusėse.
EcoRacer ilgis siekė 3,77, plotis – 1,74, o aukštis – vos 1,21 m. Tai buvo mažas ir labai lengvas automobilis – anglies pluošto konstrukcijos dėka EcoRacer svėrė vos 850 kg. Kartu jis buvo ir pakankamai aptakus.
Dėl to naujasis keturių cilindrų 1,5 l TDI variklis, išvystantis 100 kW galią, leido EcoRacer įsibėgėti iki 100 km/val. per 6,3 s. Maksimalus automobilio greitis siekė 230 km/val. Tai – neblogi skaičiai tokio tipo sportiniam automobiliui. Tačiau „Volkswagen“ labiausiai pabrėžė ne juos.
Vidutinės „Volkswagen“ EcoRacer degalų sąnaudos siekė tik 3,4 l/100 km. Na, bent jau tokius duomenis pateikė „Volkswagen“ – po tų 2015-ųjų metų tikėjimas oficialiais duomenimis tikrai susvyravo. Tačiau EcoRacer buvo labai lengvas ir labai aptakus, o ir tas 1,5 l TDI variklis, sujungtas su dviejų sankabų automatine transmisija, tikrai negalėjo būti labai godus. Kita vertus, kalbama apie vidutines, o ne minimalias degalų sąnaudas – sklandžiai riedėdamas greitkeliu EcoRacer būtų buvęs dar taupesnis?
-
Pažvelkite įdėmiau: po „Dodge Challenger“ dangčiu slepiasi ne tik variklis
-
„Pininfarina Eden Roc“ – elegancija ant ratų: kam jo prireikė ir kodėl pagaminti tik keli vienetai?
-
Trumpiausios „Formulės 1“ lenktynės istorijoje – tik 24 minutės veiksmo: kodėl jas teko nutraukti?
-
Lažybos F1 trasoje – tame pačiame posūkyje sudužo abu komandos bolidai
EcoRacer nebuvo tik koncepcija – tai buvo veikiantis prototipas. Volkswagen teigė, kad šis automobilis bus naudojamas įvairių technologijų bandymams ir tyrimams. Jo platformą buvo galima sukonfigūruoti priekiniams, galiniams arba visiems varomiems ratams.
Tačiau vėliau sekę įvykiai pastūmė EcoRacer į paraštę ir „Volkswagen“ teko pakeisti visą markės įvaizdį. Dabar toks ekonomiškas/-logiškas automobilis galėtų būti tik hibridinis arba visai elektrinis. Gaila? Na, nelabai, nes EcoRacer vis tiek niekada nebūtų pasiekęs masinės gamybos, kaip ir kiti panašūs sportiniai „Volkswagen“ kūriniai.
