– Kokios priemonės yra numatytos ar vykdomos kalbant apie elektromobilių populiarinimą ir jų infrastruktūros plėtrą Lietuvoje? – 15min paklausė Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento plėtros ir logistikos skyriaus vedėjo Vytauto Palevičiaus.
– Galimybė naudotis specialiai pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis, parkavimo ir įvažiavimo rinkliavų lengvatos Lietuvos miestuose, specialūs valstybiniai registracijos numeriai elektromobiliams. Iki balandžio mėnesio automobilių numeriai su priekyje esančiu EV raidžių deriniu ir keturiais skaičiais buvo išduodami tik gryniesiems elektromobiliams, o dabar – M ir N kategorijų gryniesiems elektromobiliams ir iš išorės įkraunamiems hibridiniams automobiliams, jei savininkas nori, išduodami valstybinio registracijos numerio ženklai, kurį sudaro dviejų raidžių ir keturių skaitmenų derinys, kurio pirmoji turi būti „E“ raidė.
– Kiek šiuo metu Lietuvoje yra elektromobilių?
– Rugsėjo 1-osios VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje buvo užregistruoti 852 elektromobiliai. Daugiau šalyje registruojama M1 klasės naudotų elektromobilių, pvz., š. m. sausio–rugpjūčio mėn. buvo registruoti 183 naudoti ir 77 nauji elektromobiliai. Populiariausi elektromobiliai „Nissan“ (431 vnt.), „Tesla“ (118 vnt.), VW (98 vnt.). Daugiausia elektromobilių registruota Vilniuje (432), Kaune (100) ir Vilniaus rajone (55).
– Jūsų nuomone, kas skatintų žmones įsigyti elektromobilius?
– Didesnis nei dabar antrinėje rinkoje siūlomų elektromobilių vienu įkrovimu nuvažiuojamas atstumas, panaši ar mažesnė kaina lyginant su kitais automobiliais, platesnė įkrovimo infrastruktūra miestuose, taip pat zonų, kuriose leidžiamas tik elektromobilių eismas sukūrimas miestuose.
– Kada Lietuvoje atsirado pirmosios elektromobilio įkrovimo stotelės? Kiek jų yra šiuo metu, kur – daugiausia, kiek ir kur dar planuojama įrengti?
Šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių jau įrengta 17 viešų didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelių
– Pirmoji elektromobilių įkrovimo prieiga šalia A1 kelio buvo įrengta 2014 metais. Šiuo metu automagistralėje Vilnius–Klaipėda, automagistralėje Vilnius–Panevėžys ir šalia kitų valstybinės reikšmės kelių jau įrengta 17 viešų didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelių, o iki metų pabaigos planuojama įrengti dar devynias. Daugiau informacijos apie šias prieigas realiuoju laiku galite rasti čia: www.eismoinfo.lt
Pasinaudoti Europos Sąjungos investicijomis planuoja 17 Lietuvos savivaldybių, kuriose iš viso bus įrengtos 33 didelės galios ir 23 įprastos galios elektromobilių įkrovimo stotelės.
Daugelis savivaldybių elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą yra numačiusios savo parengtuose ar rengiamuose darnaus judumo mieste planuose.
– Kalbant paprastai – kuo skiriasi didelės ir įprastos galios įkrovimo stotelės?
– Įprasto galios elektromobilių įkrovimo prieigoje, priklausomai nuo jos galingumo, elektromobilį galima pilnai (nuo 0 iki 100 proc.) įkrauti per 4–8 val., didelės galios prieigoje (taip pat priklausomai nuo jos galingumo) – per 15–60 min.
– Minėjote, kas skatintų įsigyti daugiau elektromobilių, tačiau kokios priemonės tam yra numatytos ir kaip vykdoma elektromobilių infrastruktūros plėtra?
– 2012 metais Ūkio ministerijos, Energetikos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikta kompleksinė elektromobilių transporto plėtros galimybių studija, kurios tikslas – išnagrinėti elektromobilių transporto ir susijusios transporto infrastruktūros plėtros Lietuvoje poreikį ir galimybes, įvertinti jos galimą ekonominę ir aplinkosauginę naudą, identifikuoti problemas ir kliūtis bei, atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, pateikti rekomendacijas elektromobilių transporto ir susijusios transporto infrastruktūros plėtrai Lietuvoje užtikrinti.
Studija buvo atlikta tuo metu, kai elektromobilių ir jų įkrovimo infrastruktūros pramonė tik kūrėsi, dar buvo nedidelė užsienio šalių patirtis, nebuvo aiškūs Europos Sąjungos tikslai bei prieigų standartai.
Atsižvelgiant į tai, Susisiekimo ministerija iki 2019 m. balandžio mėn. planuoja iš esmės peržiūrėti elektromobilių naudojimo skatinimo ir jų įkrovimo infrastruktūros plėtros priemones bei suformuoti viso šio sektoriaus plėtros politiką iki 2035 metų.
– O jei šiuos žodžius paverstume skaičiais, Jūsų nuomone, kaip išaugs transporto priemonių skaičius, kiek bus įrengta stotelių?
– Tikimės, kad naudojant esamas skatinimo priemones, 2020 metais Lietuvoje bus apie 2 tūkst. elektromobilių, o įvedus papildomas priemones šis skaičius galėtų išaugti iki 8 tūkst.
Valstybinės reikšmės keliuose iki 2020 metų patogiam susisiekimui tarp miestų užtikrinti planuojama įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas kas 40–50 kilometrų, savivaldybėse viešų prieigų turėtų būti daugiau nei 100.
Tikimės, kad 2020 metais Lietuvoje bus apie 2 tūkst. elektromobilių.
– Kokia situacija yra kaimynėse Latvijoje ir Estijoje?
– Europos Alternatyvių degalų observatorijos duomenimis, 2017 metais Lietuvoje iš viso buvo registruoti 156 grynieji elektromobiliai, Latvijoje – 325, Estijoje – 1186 elektromobiliai.
2018 metų liepą Lietuvoje buvo registruota 19 naujų elektromobilių (grynieji elektromobiliai ir išorės įkraunami hibridai, M1 klasė), Latvijoje – 18, Estijoje – 32;
Lietuvoje iš viso yra 102 įkrovimo stotelės, Latvijoje – 73, Estijoje – 387.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
