Plačiau apie šių metų lenktynes sutiko papasakoti motociklininkas, keliautojas ir rekordininkas Aidas Bubinas. Jau trečią kartą šiose bekelės varžybose startavęs lietuvis tikino, kad tokių sunkių varžybų čia dar nėra buvę. O sunku čia buvo ir dėl gamtos išdaigų, ir dėl organizatorių sprendimų.
Tai sunkiausia mano „Ladoga“ iš visų trijų, kuriose aš esu dalyvavęs.
„Tai sunkiausia mano „Ladoga“ iš visų trijų, kuriose aš esu dalyvavęs. Ji turbūt du kartus sunkesnė negu pernai. Kai kurios trasos buvo paimtos iš praėjusių metų ir sujungtos su dar ilgesniais pravažiavimais, kai kurios naujos. Pirma, antra ir paskutinė dienos buvo išvis košmariškos. Pirmą dieną mes nespėjome į įskaitinį laiką ir gavome 12,5 val. baudos, kas mums neleido užimti pirmos vietos. Jei ne pirma diena, mes laimėjusiems rusams būtume „įvežę“ apie 3,5 val. Rusai pliusų turi tikrai daug. Jie gerai naviguojasi, nes jie čia važinėja savaitgaliais, per atostogas, čia vyksta ir kitokių varžybų. Natūralu, kad jie toje aplinkoje yra įpratę važiuoti. Manau, kad kokioje Pabradėje mes irgi geriau orientuojamės negu jie.
Organizatoriai teigė, kad nenorėjo padaryti tokias sunkias trasas. Sunkios jos buvo ne tik Moto kategorijai. Kalbėjau su turistais. Jie sakė, kad pirmi, kurie važiavo, turėjo išsitraukti pjūklą ir statytis tiltą, naudoti gervę. Ir visa tai yra turistinėje kategorijoje.
Tai parodo, kokia ši „Ladoga“ buvo sudėtinga. Organizatoriai teigė, kad tai tiesiog nenugalima gamtos jėga. Jie negalėjo nuspėti, kad užsitęs žiema. Dvi savaites prieš varžybas dar buvo iki kelių sniego. Vanduo nespėjo kai kur išdžiūti. Labai daug purvo. Pelkėtose vietos, kurios buvo nesunkiai važiuojamos pernai, šiemet buvo gerokai daugiau vandens. Keliai užsemti, gylis po metrą ir nesimato, kas dugne. Sunku buvo visiems.
Tiesa, tikėjomės, kad bus blogi orai. Nors prognozės žadėjo lietų, bet jo buvo labai nedaug. Nebuvo ir karšta. Naktimis, žinoma, šalta. Buvo taip, kad septyni motociklininkai liko nakvoti pelkėje prie dviejų laipsnių šalčio, nes laukė, kol jiems atveš degalų.
Vieną motociklą pelkėje taip paskandino, kad jo nepavyko ištraukti tris dienas. Vėliau traukiant motociklą buvo paskandinti ir du visureigiai.
Paskutinė diena vainikavo Moto įskaitos „Ladogą“. Į įskaitinį laiką netilpo nė viena komanda. Tądien mes finišavome pirmi, bet nepaėmėme kelių taškų, gavome baudų, netilpome į laiko normą, bet į ją netilpo niekas. Taigi, paskutinė diena buvo nieko nelemianti, bet atėmusi daug jėgų. Galvojome, kad pirma diena buvo sunkiausia ir daugiau jau nebėra kur, bet paaiškėjo, kad sunkiausia buvo paskutinė diena.
Šiemet gerokai sudėtingesnė navigacija nei pernai. Pasikeitė žmonės, kurie sudarinėja trasas, pasikeitė ir mąstymas. Pirmais metais mes pratinomės, antrais buvo aiškiau. Šie metai iš navigacinės pusės buvo sudėtingesni. Reikėjo pasukti galvą, kad surasti pravažiavimą, tą vienintelį keliuką tarp didžiulių uolų ir rąstų. Pernai to nebuvo, buvo paprasčiau. Čia buvo nemažai tokių vietų, kur turi pataikyti metras į metrą vietoje, kur matomumas yra 10-15 metrų. Reikia važiuoti tiksliai.
Technika nepavedė. Buvo mažų nesklandumų, bet tiek technika, tiek mes sveiki. Nuotaikos geros, galėtų būti geresnės, bet antra vieta tokiose sudėtingose varžybose yra gerai“, – pasakojo Aidas Bubinas.
Ne ką mažesni iššūkiai laukė ir varžybas fiksuojančių žurnalistų. Tiesa, jie Ladogos apylinkėmis važinėjo standartiniu visureigiu.
„Mūsų media komandai taip pat teko paplušėti naviguojant ir pasiekiant įdomesnius taškus. Kartais nustebdavome pamatę juos fotografuojančius tokiose vietose, iki kurių nusigauti tikrai nebuvo paprasta. Taciau standartinis „Nissan Navara“ su visiškai paprastomis, rimtai bekelei nepritaikytomis padangomis nė karto nepavedė. Kaip sakė fotografas Andrius Laucius – tik Ladogoje supratau kam reikalingi tokie automobiliai“, – teigė A.Bubinas.
