Baigus oficialią renginio dalį, B. Vanagas ėmėsi pusiau improvizuoto sumanymo – pademonstruoti publikai, kaip dirba ekipažo nariai trasoje prakiurus padangai. Taisyklės paprastos: abudu lenktynininkai sėdi automobilio viduje, o laikas pradedamas skaičiuoti nuo akimirkos, kai prasiveria automobilio durelės.
Tiesa, lenktyninė technika šiuo atveju turi akivaizdų pranašumą prieš standartinius automobilius – bolidą pakeliančias dvi hidraulines „kojas“. Būtent jos leidžia sutaupyti daug brangaus laiko, kurio įprastai gatvėje prireiktų traukiant iš bagažinės domkratą, kišant jį po dugnu ir keliant automobilį. Dakare šis etapas trunka vos keletą sekundžių ir pakėlimo funkcija atliekama vieno mygtuko paspaudimu.
Benediktui vikriai atsukinėjant varžtus ir nuiminėjant „nuleistą“ ratą, Sebastianas tuo pat metu iš po automobilio dugno traukia ten „paslėptą“ atsarginį ir deda ant automobilio. Po akimirkos pilotas puola su akumuliatoriniu suktuvu priveržinėti naująjį ratą, o šturmanas griebia apie 30 kg sveriantį senąjį ir kiša atgal į jo vietą kėbulo apatinėje dalyje.
Po akimirkos abudu ekipažo nariai sušoka atgal į automobilį. Stop! Visa tai užtruko 1 minutę ir sekundę. Kartais kiekviena sekundė gali būti aukso vertės, nes pasitaiko atvejų, kai ekipažui tenka keisti ratus net ir du ar tris kartus tame pačiame greičio ruože.
„Tai toli gražu ne pats geriausias rezultatas, bet čia yra vienas pirmųjų
bandymų, visai neblogas apšilimas su naujuoju bolidu. Ateityje dar tikrai paspartinsime šį procesą. Sakykime, kad šįkart labai jaudinomės, kai į mus buvo nukreipta stovėjo tiek daug kamerų ir aplink zujo fotografai“, – juokais pasiteisino B. Vanagas.
Tokia atraktyvi rungtis tapo dar viena proga lenktynininkams pabrėžti savo naujosios technikos pranašumus lyginant su ankstesniu automobiliu. Vienas pagrindinių – visiškai pasikeitusi atsarginių ratų pozicija. Jei anksčiau trys ratai būdavo galinėje automobilio dalyje, tai naujame „Toyota Gazoo Racing Hilux“ bolide vienas ratas „slypi“ automobilio apačioje, maždaug po šturmano sėdyne. Kiti du – bolido šonuose, kur įprastai turėtų būti galinės automobilio durelės. Dėl to ženkliai pagerėjo šio apie 1950 kg sveriančio bolido svorio centras ir pasiskirstymas tarp ašių.
Dar viena iš pažiūros nedidelė, bet itin pravarti inovacija – platesni hidraulinių „kojų“ padai, padedantys išsikapstyti užklimpus. Senesnės serijos automobiliuose jie buvo mažesnio diametro, todėl užstrigus klampiame smėlyje, tekdavo po apačia pakišti specialias „lėkšteles“. Dabar to nebeprireiks net ir smėlynuose, nes keliant automobilį iškart išsiskleidžia pakankamo dydžio padai, kad bolidas nesusmegtų į minkštą gruntą.
Naujasis „General Financing team Pitlane“ komandos bolidas – tai jau
ketvirtasis „Toyota“ prekės ženklu pažymėtas automobilis per visą B. Vanago karjerą Dakare. Jis ir vėl tradiciškai pakrikštytas „Black Hawk V“ („Juodasis Vanagas“, – angl.) vardu. Pirmąkart toks pseudonimas Dakare buvo suteiktas dar lenktyniaujant senuoju latvių gamybos „OSCar 03“ automobiliu.
