Pavadinimas „Šluota“ atsirado ne tuščioje vietoje. Iš tiesų, šis padidinto pravažumo sunkvežimis turi ne tik spec. įrangą (gervė, kranas ir t.t.), bet ir tikrą šluotą, užkištą priekyje, ant stogo.
„Šluotos“ ekipažas – du vairuotojai (jie taip pat turi ir mechanikų kvalifikaciją) ir vienas medikas, galintis suteikti pagalbą nukentėjusiems. Šis sunkvežimis su savimi taip pat vežasi maisto ir vandens atsargų. Kad, trasoje radęs išsekusius lenktynininkus, jiems pagelbėtų bent tokiu būdu. Arba parvežtų į bivaką, jei popieriai visai prasti.
Žinoma, kai kurie Dakaro dalyviai, atsilikę nuo karavano, dažniausiai motociklininkai, kurie atiduoda daugiausia jėgų, neretai palūžta: sutinka, kad jų transporto priemonė būtų įkrauta į „Šluotą“ ir patogiai specialioje keleiviams skirtoje kabinoje grįžta į bivaką. Tačiau toks pasirinkimas reiškia tik viena – Dakaras jau baigtas.
Todėl, jei tik yra galimybė susiremontuoti pačiam ar sulaukti komandos arba kolegų pagalbos, geriau „Šluotos“ ekipažui parodyti ženklą „viskas gerai“ ir iš paskutiniųjų tęsti pasirodymą savo jėgomis.
„Agrorodeo“ komandos lenktynininkams Vaidotui Žalai ir Sauliui Jurgelėnui šiemet „Šluotos“ paslaugomis naudotis neteko – jie daugelį dienų važiavo ties pirmojo dešimtuko riba.
Tačiau pastaruosius dvejus metus, kai nuolat gesdavo jų „Bitutė“, su „Šluotos“ ekipažu bendrauta nemažai – Vaidotas ir Saulius, važiuodavę ir naktimis, priimdavo gelbėtojų atgabentą maistą ir vandenį.
O šiais metais su „Šluota“ iš lietuvių daugiausiai bendravo Benediktas Vanagas, barstęs trasoje savo „Toyota“ dalis: bene penkis sparnus, galines dureles ir netgi visą galinį ratą. Pastarąjį iš Beleno ruožo Bolivijoje Benediktui ir parvežė „Šluota“, nes dar viena šio ekipažo funkcija – surinkti iš trasos didžiąsias šiukšles.
