Papildyta Dakaro dalyvių komentarais
Pirmadienį Dakaro ralio (jis vyksta Pietų Amerikoje) organizatoriai žadėjo paskelbti 2019-ųjų metų trasą, kuri turėjo driektis per kelių valstybių teritorijas, ir pradėti dalyvių registraciją. Tačiau daugeliui netikėtai savo pažado neįvykdė. Tik pranešė, kad Čilė atsisako dalyvauti, todėl planas griūva. O Dakaro 2019 pristatymo spaudos konferenciją Barselonoje perkėlė į birželio 12 d.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dakaro ralio reikalai stringa: pirmą kartą istorijoje dar neaiškios šalys, kuriose vyks dykumų maratonas
Tačiau penktadienį pranešė savo galutinį sprendimą: lenktynės vyks tik Peru teritorijoje 2019 m. sausio 6-17 dienomis. „100 proc. Peru, 100 proc. Dakar“, – toks užrašas pasirodė ralio organizatorių socialinių tinklų paskyrose.
Ir startas, ir finišas vyks Peru sostinėje Limoje. Didžioji dalis trasos drieksis dykumomis ir kopomis, taigi, organizatorių teigimu, tai bus pačios „smėlingiausios“ lenktynės istorijoje. Dalyvių registracija prasidės gegužės 21 d.
Tradiciškai vykdavo 2-3 Pietų Amerikos valstybių teritorijose
Įprastai Dakaro ralio trasos driekiasi per dvi tris Pietų Amerikos žemyno šalis – bent jau nuo to laiko, kai 2009 m. ralis persikėlė iš Afrikos į šį žemyną. Kiek anksčiau organizatoriai ASO buvo minėję, kad su dviem šalim sutarta (Čile ir Peru), dar deramasi su kitomis. Daug kalbėta ir apie Ekvadorą. Tačiau planas pirmą kartą Dakaro istorijoje sugriuvo, iki pat gegužės 18 d. nebuvo aišku, kur vyks Dakaro ralis.
Saulius Jurgelėnas: to buvo galima tikėtis
Komandos „Agrorodeo Dakar“ piloto Vaidoto Žalos šturmanas Saulius Jurgelėnas ketvirtadienį 15min sakė, kad iš organizatorių stovyklos atskriejusios žinios nepakeitė nepakeitė noro dalyvauti Dakare 2019.
Penktadienį, organizatoriams ASO paskelbus galutinį sprendimą, kad lenktynės vyks tik Peru, Saulius Jurgelėnas skaičiavo:
„Na, to buvo galima tikėtis. Tik 12 dienų, tai greičiausiai 11 greičio ruožų. Logistiškai paprasčiau, tikėtinas didesnis dalyvių tempas. Klausimas, kas ruoš trasas ir kokio sudėtingumo jas padarys. Kaip matėm, Peru galima visas dienas padaryti pragariškai sunkias“.
Antanas Juknevičius: man patinka Peru!
„Pirma mintis – man patinka Peru! Egzotiška gamta, draugiški žmonės, smėlėti paplūdimiai – labai smagus Pietų Amerikos kokteilis, dėl kurio čia žmonės atvažiuoja. Lenktyniauti šioje šalyje man taip pat patinka – šiemet važiavome šalia vandenyno ir judėjome žemyn, ten įšokome į Boliviją. Šios vietovės jau gerai žinomos, bet žinant šalies dydį – Peru galima rasti visko“, – tokie buvo pirmi Antano Juknevičiaus žodžiai, sužinojus Dakaro organizatorių sprendimą.
Ką Dakarui, kaip varžyboms, reiškia apsiribojimas viena šalimi?
„Iš organizacinės pusės, manau, jausmai yra dvejopi – viena vertus visos procedūros, logistika, sienų kirtimai ir bendra organizacinė dalis bus paprastesnė tiek dalyviams, komandoms, tiek ir patiems „A.S.O.“. Iš kitos pusės, įvairiapusiškumas, peizažų ir trasų kontrastai yra tai, dėl ko garsėja Dakaro ralis.
Patiems dalyviams kirsti keletą šalių taip pat kur kas nuotaikingiau – keičiasi ne tik vaizdai pro langą, tačiau ir kultūra, bendravimas ir t.t.“, – sakė A.Juknevičius.
Kokią įtaką tai padarys varžybų trasoms?
„Visi žino, kad Dakaras – sunkiausios pasaulyje varžybos. Taip jos vadinamos ne tik dėl ilgio ar intensyvumo, bet ir dėl to, jog tai – kasdien vis naujas išbandymas. Negali būti geras tik ant grunto, nes sėsi smėlyje, nemokėsi važiuoti akmenimis – pritrūksi padangų ir t.t. Jei organizatoriai priėmė sprendimą apsiriboti viena šalimi – jie yra užtikrinti, kad galės dalyviams tai suteikti.
Peru yra didžiulis plotas, esu įsitikinęs, kad jame rasi ne tik biraus smėlio kopas – ir ralistams bus kur pasidžiaugti, ir bekelės vilkams pasimurkdyti. Manau, kad ši šalis gali duoti viską – klausimas, ką pasiims organizatoriai“, – teigia Antanas Juknevičius.
Jis prisimena jau ne kartą važiavęs Peru kopomis. Antanui jos patinka, ten jaučia daugiausiai panašumų į tikrąjį, Afrikos Dakarą, todėl ten jaučiasi tikrai gerai.
Faktas, kad organizatoriai turės galimybę padaryti dar daugiau smėlingų greičio ruožų, ar tai jie ir padarys – sužinosime tik sausio 6 d.
Benediktas Vanagas: daugau šalių pridėtų papildomo svorio
„Kad Peru gali pasiūlyti žudančių kopų, mes jau žinome. Plius kalnų. Paprasta nebus. Ruošiamės.
Viena valstybė šioms lenktynėms kitąmet – organizatorių elgsenos pasekmė. Be abejonės, Dakaras – pasaulinio garso lenktynės, tačiau neadekvačiai elgiantis ateina laikas, kai ir joms parodomos durys. Taip ir nutiko šį kartą. Įdomu į kur šis projektas mutuos 2020 m.
Apie trasą kol kas daug nežinome. Tačiau norint, Peru savyje turi potencialo padaryti sudėtingiausią visų laikų Dakarą.
Faktas, kad bus daug smėlio ir kopų. Ši danga lenktynes padaro gerokai sudėtingiau nuspėjamas konkurencijos atžvilgiu. Klaidos laike kainuoja brangiau, gerokai sudėtingesnė navigacija šturmanams“, – parašė Benediktas Vanagas savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Motociklininkas Arūnas Gelažninkas: net nežinau ką galvoti
Motociklininkas Arūnas Gelažninkas, Merzūgos ralyje (Maroke) šiemet iškovojęs teisę registruotis Dakaro 2019 startams, tvirtos nuomonės dėl tokio sprendimo neturi, nes nėra dalyvavęs lenktynėse Pietų Amerikoje.
„Galbūt tai atsilieps pačiai trasai, tikriausiai nebus tokia skirtinga kaip būdavo važiuojant per keletą valstybių. Galbūt net trasos kartosis skirtingomis dienomis arba trumpės pats maratonas.
Bet gal tai ir į naudą, nes bus trumpesni pervažiavimai tiek sportininkams, tiek komandoms. Galbūt ir žiūrovams bus lengviau stebėti varžybas“, – komentavo Arūnas Gelažninkas, į kurį Dakare 2019 Lietuvos motosporto bendruomenė deda daug vilčių.
TAIP PAT SKAITYKITE: LMSF prezidentas: motociklininkas Arūnas Gelažninkas yra „sportininkas Nr.1“, jis „Dakare 2019“ gali nustebinti
