Karolis Sankauskas, UAB „Projektavimo sprendimai“ vadovas, Mindaugas Vanagas, nekilnojamojo turto bendrovės „Citus“ vadovas, ir Algirdas Talutis, restoranų tinklo „Talutti“ vadovas pasiryžo metus pradėti dideliu nuotykiu.
Jie prisipažįsta, jog nėra automobilių sporto profesionalai, o ir jokiose rimtesnėse bekelės varžybose dalyvauti nėra tekę, tačiau visi mėgsta automobilius ir turi užtektinai azarto lenktynėms.
„Tik murkdymasis purve mums dar yra naujas potyris“, – pastebėjo K.Sankauskas.
Pigesnė, bet vis dar brangi alternatyva
Ralis „Budapeštas-Bamakas“ dar kitaip žinomas kaip didžiausias mėgėjų ralis, o kai kurie jį apibūdina kaip „Dakaro raliu neturtingiems“ arba „Mažo biudžeto Dakaro raliu“. Suprask, dalyvavimas čia kainuoja mažiau nei tikrajame ralyje.
Nors ir šis ralis vadinamas pigia alternatyva tikrajam Dakaro raliui, panorus dalyvauti jame teko pakloti apvalią sumą. K.Sankauskas prisipažįsta, kad ekipažas susidarė preliminarią sąmatą prieš registraciją į ralį, visgi netrukus suprato, kad ją teks gerokai viršyti.
„Registracijos mokestis ekipažui kainavo 2 500 eurų, kelto bilietai iš Italijos į Maroką – 800 eurų, lėktuvo bilietai trims žmonėms iš Dakaro į Vilnių – dar 1 700 eurų. Automobilio pargabenimas iš Afrikos į Hamburgą – apie 2 000 eurų. Ir tašką dėti sunku, nes dar gali kas nors nutikti“, – vardijo pašnekovas.
Keliolika tūkstančių eurų teko sumokėti už automobilį, papildomai – už jo paruošimą raliui. Teko įsigyti įrankių komplektus, navigaciją ir t.t.
„Tiesa, šie daiktai lieka ir juos bus galima naudoti toliau“, – pastebi K.Sankauskas ir akcentuoja, kad dalis ralio dalyvių nusprendžia pasibaigus lenktynėms parduoti automobilius tiesiog Afrikoje, tačiau vietiniai suvokia, kad tai proga įsigyti automobilį kuo pigiau, tad siūlo labai mažas kainas.
Išmoko remonto pradmenų
Trijulė išduoda, kad apie šį ralį sužinojo po to, kai iš jo grįžo jų geras bičiulis.
„Prisiminę jo pasakojimus ir teigiamas emocijas, nutarėme dalyvauti patys. Mums jis pasirodė pats tas pirmam kartui“, – sako pašnekovas.
Anot jo, registracija į ralį nebuvo pernelyg sudėtinga, o daug ką padėjo ir organizatoriai. Šie pasirūpino ir papildomu automobilio draudimu, ir Gambijos vizomis. Kur kas sudėtingesnis komandai, pasivadinusiai „Black Hole“, buvo pasiruošimas raliui.
K.Sankauskas pasakoja, kad sprendimą dalyvauti mėgėjų ralyje su bičiuliais priėmė praėjusių metų rudenį. Ieškodami informacijos kreipėsi į pažįstamus, kurie buvo dalyvavę dykumų raliuose, o šie lenktynių azarto nestokojančių verslininkų trijulę atvedė iki automobilių meistro, išmanančio tokių ralių specifiką ir paruošusio ne vieną automobilį tokiam išbandymui.
„Su juo konsultavomės, kokį automobilį pasirinkti, ir taip suradome jau raliui parengtą mašiną, kuri buvo išbandyta dykumų ralyje. Automobilis jau turėjo sportines sėdynes, saugos lankus, sustiprintą važiuoklę, tačiau teko atlikti variklio kapitalinį remontą, kitus taisymo darbus“, – vardijo K.Sankauskas.
Pašnekovas akcentavo, kad nors jis ir jo kolegos nėra geri mechanikai, per paskutines dvi savaites iki ralio teko išmokti ir sankabą susiremontuoti, ir padangas permontuoti ant ratlankio, ir daug kitų darbų.
„Ar pavyks viską padaryti be meistro – nežinome. Blogiausiu atveju, skambinsime ir prašysime pagalbos telefonu arba ieškosime vietos gyventojų pagalbos“, – juokėsi verslininkas.
Jis paminėjo ir tai, kad Afrikos link ekipažas iškeliavo susirašęs reikiamas automobilio dalis lietuvių ir anglų kalbomis tam, kad būtų lengviau paaiškinti, ko reikia, jei prireiktų pagalbos.
Patirtį kaups važiuodami
Nors oficialiai ralio pradžia buvo sausio 12-ąją, kur surengta iškilminga šventė Budapešte, tikrosios lenktynės prasideda sausio 16-ąją, kai visi ralio dalyviai atsiduria Midelte, Maroko mieste.
„Per dieną mums teks nuvažiuoti maždaug po 539 kilometrus. Važiuosime pro Maroką, Vakarų Sacharą, Mauritaniją, Senegalą ir finišuosime Gambijos sostinėje Bajulyje. Galiausiai mes savo kelionę baigsime simboliškai – automobilį atgal į namus išplukdysime iš Dakaro uosto“, – pasakoja K.Sankauskas.
Verslininkas aiškina, kad ralyje yra kelios skirtingos klasės. Viena jų skirta turistams, norintiems tiesiog pakeliauti, kita – 4X4 automobiliams, kurių keliai driekiasi sudėtingesniu maršrutu, o galiausiai – 4X4 varžybinė klasė, kurioje dalyvauja K.Sankauskas, M.Vanagas ir A.Talutis.
„Mūsų grupėje – apie 50 automobilių, tad teks varžytis su gerai paruoštais automobiliais ir komandomis, kurių dalis turės net ir lydinčias mechanikų komandas“, – aiškino pašnekovas.
Visi komandos nariai, sako K.Sankauskas, nori išbandyti tiek piloto, tiek šturmano darbo vietas, todėl žada automobilyje keistis. Pastarasis, beje, įrengtas taip, kad juo patogiai būtų galima važiuoti trims ir turėti visą reikalingą mantą.
„Mūsų patirtis minimali. Tik ruošiantis šioms varžyboms teko susipažinti su kelio knyga, tuo, kaip ji skaitoma, ir panašiai. Stengsimės sparčiai tobulėti“, – juokėsi verslininkas.
Jis neslepia, kad patarimų ekipažas prisiklausė labai daug, tačiau labiausiai trūksta praktikos. Tarp vertingiausių patarimų – neskubėti, mat tokiose varžybose dažniausiai laimi ne greičiausi, o geriausiai suprantantys kelio knygą. Taip pat, draugų patarti, verslininkai pasiėmė tris dėžes atsarginių detalių.
„Bene rimčiausią patarimą išgirdome iš savo bičiulio. Jis sakė, kad jeigu netyčiomis pravažiuodami kokį kaimelį partrenksime kokią nors ožką, turime jokiu būdu nestoti, nes vietiniai gali pritaikyti savo įstatymus ir viskas baigsis linčo teismu. Tikimės į tokias situacijas nepapulti“, – kalbėjo K.Sankauskas.
Ieškojo populiaraus automobilio, kad rastų detalių
Kalbėdami apie pasirinktą „Nissan Patrol“ lenktynėms verslininkai sakė, kad iš pat pradžių jiems buvo patariama ieškoti populiarių gamintojų automobilių.
„Technika genda ir ją gali tekti taisyti kokiame nors kaimelyje, ir gali būti, kad gauti ypatingesniems modeliams detalių nebus lengva. O populiariausi visureigiai ten yra gaminami „Toyota“, „Nissan“ ir „Land Rover“ gamintojų. Tad kai suradome „Nissan Patrol“, paruoštą tokioms varžyboms, į kurias važiuojame, daug nesvarstėme – šis modelis pagarsėjęs kaip užtektinai galingas, patvarus ir nelepus“, – aiškino K.Sankauskas.
2004 m. laidos „Nissan Patrol“ jau įveikęs ne vienas varžybas Afrikoje. Po automobilio kapotu – 3 l dyzelinis variklis. Pastarasis kiek modifikuotas, taip pat automobilis turi sutvirtintą kėbulą, modifikuotą važiuoklę.
„Su visiškai standartiniu važiuoti nesinori, nes tikslas – finišas, ir jame – ne paskutinė vieta“, – šyptelėjo pašnekovas.
K.Sankausko teigimu, kasdieniai greičio ruožai netrumpi, vidutinis greitis palyginti nedidelis – 60–70 km/val. Jei, anot pašnekovo, teks kažkur užklimpti, greičiausiai bivaką pamatyti pavyks tik paryčiais. Visgi vyrai nestokoja optimizmo ir viliasi, kad jiems pavyks ir Atlanto vandenyne išsimaudyti, ir nuo smėlio kopos nučiuožti. Baisoka tik dėl vieno: kad finišą komanda pasieks vėliau dėl techninių nesklandumų.
Galinė sėdynė – biuras ant ratų
K.Sankauskas pabrėžia, kad visi trys neabejoja sulauksiantys nuotykių.
„Manau, tikrai pavėžinsim vietinius ir pamėginsim išaiškinti, kas ta Lietuva ir kad šiemet švenčiame Atkūrimo šimtmetį. Be to, Lietuvą kamuoja emigracijos problema, tad gal reikės paieškoti potencialių imigrantų. Pas mus jau dirba statybininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos, tai galbūt įdomu būtų turėti ir iš kokios Mauritanijos. O gal Senegale atrasime kokį krepšinio talentą? Dėl to ir krepšinio kamuolį įsidėjome“, – šypsosi pašnekovas.
Prie viso šito, neslepia pašnekovas, tris savaites teks prižiūrėti valdomus verslus per atstumą, tad galinė „Nissan Patrol“ sėdynė neretai virs biuru ant ratų. Visgi, tikina K.Sankauskas, toks darbas jiems įprastas, tad per tris savaites niekas tikrai nesugrius.
