Prie šio ilgo, ekonomiško, kantrybės, sugebėjimų ir naujausių technologijų reikalaujančio „vakarėlio“ nusprendė prisijungti ir jungtinė „Auresa-15min“ komanda, kurią sudaro „Toyota“ automobilių atstovybės Panevėžyje UAB „Auresa“ generalinis direktorius Marius Goštautas ir šių eilučių autorius, GAZAS.LT žurnalistas Tomas Markelevičius.
Ketvirta valanda ryto. Skamba žadintuvas. Jau po pusvalandžio mano kieme stovi praėjusių metų gamybos naujasis „Toyota Prius Hybrid“. Marius Goštautas jau pasiruošęs kelionei į Vilnių, kur prasidės ekonomiškumo varžybos. Panevėžį paliekame anksti, kadangi dar prieš septintą valandą turime startuoti iš Molėtų plente esančios „Neste“ degalinės. Tikslą pasiekiame laiku – užpildome degalų baką benzinu ir laukiame starto.
Su Mariumi sumušame kumščiais ir pasileidžiame į pirmąjį, pirmosios varžybų dienos ruožą. Prieš akis – kiek daugiau nei 64 kilometrai Lietuvos keliais. Maršrutas pagal kelio knygą mus veda į Molėtus. Kadangi šiame ralyje ėmiausi šturmano vaidmens, mano pareiga buvo dar prieš startą apskaičiuoti vidutinį greitį, laikus, kada turime pasirodyti tam tikrose, kelio knygoje pažymėtose vietose ir galutiniame pirmosios sekcijos taške.
Pirmąją varžybų dalį įveikiame be jokių nesklandumų. Laiko normos mums pakako, o jautri Mariaus dešinioji pėda neleido persistengti mūsų vairuojamam „Toyota Prius Hybrid“. Beje, visuomenėje sklando mitas, jog hibridinę pavarą turintys ir patys elektros energiją generuojantys automobiliai yra ekonomiški tik mieste. Nusprendėme šį mitą paneigti ir iki Molėtų važiavome kiek įmanoma taupiau, tačiau laikydamiesi 59 km/val. vidutinio greičio.
Su Mariumi dar pakeliui sutarėme, kad iki pirmos degalų papildymo vietos Latvijoje, Alūksnės mieste važiuosime nesižvalgydami į kelionės degalų sąnaudas. Abu suprantame, kad tiek itin geras, tiek prastesnis rezultatas sukels tik papildomą įtampą, todėl Molėtus paliekame taip ir nepažiūrėję, kiek degalų per tuos 64 kilometrus suvartojo mūsų „Prius“.
Papusryčiavę ir įsiamžinę ant policijos motociklų, judame iš Molėtų. Kita stotelė – jau Latvijoje. Pakeliui vykdydami organizatoriaus numatytas užduotis pasiekiame Alūksnės miestą. Šioje vietoje kelio knyga mus atveda į „Neste“ degalinę. Procedūra čia ta pati kaip ir starto vietoje Vilniuje. Degalai į baką pilami tol, kol suveikia automatinė apsauga ir pistoletas atšoka, sustabdydamas benzino tėkmę.
Maloniai nustembame, nes nuo starto iki Alūksnės įveikėme net 392 kilometrus, o į „Prius“ baką tilpo vos 11,6 litro benzino. Tai reiškia, kad šį atstumą įveikėme šimtui kilometrų vidutiniškai sunaudodami maždaug 2,96 litro degalų. Šie skaičiai mus maloniai nudžiugina, nes automobilio borto kompiuterio algoritmas parodė 3,4 litro vidutines degalų sąnaudas. Kadangi varžybų organizatoriai vadovaujasi įpiltų degalų kiekio rodmenimis, tokie skaičiai mus išveda į pirmąją vietą absoliučioje varžybų įskaitoje.
Tačiau džiaugtis dar tikrai per anksti. Nuvažiavome mažiau nei 400 kilometrų, o prieš akis – ne tik trečioji pirmos dienos atkarpa iki pat Narvos miesto Estijoje, bet dar dvi dienos lenktynių ir beveik 1600 ekonomiškų kilometrų.
Tokie rezultatai mus džiugina. Praėjusiais metais dalyvavome analogiškose, tačiau tik Lietuvos tritorijoje vykusiose varžybose ir apie tokius skaičius galėjome tik pasvajoti. Tąkart vairavome „Toyota C-HR“ hibridą. Nors jis turi tuos pačius agregatus kaip ir šiemet mūsų vairuojamas „Prius Hybrid“, tačiau tada mūsų degalų sąnaudos viršijo keturis litrus. Tačiau viskam yra pagrįstas pateisinimas. Patobulėjome ir mes patys kaip vairuotojai ir šturmanai, persėdome į kur kas geresnį aerodinaminį koeficientą turintį modelį, o ir maršrutas šįkart pasitaikė galbūt palankesnis hibridinei pavarai.
Buvo daugiau miestelių, kuriuose hibridinės pavaros sugeneruota elektra buvo geriausias mūsų draugas, kelio reljefas taip pat pasižymėjo įkalnėmis ir nuokalnėmis, kurias įveikėme padedami inercijos ir elektros. Pastebėjome, kad „Prius“ silpnosios vietos išryškėja tuomet, kai reljefas keičiasi pamažu – keletą kilometrų tęsiasi nežymi įkalnė. Jai įveikti nebepakanka elektros, tad tenka įsikišti ir benzininiam, 1,8 litro darbo tūrio agregatui.
Būtent tokiu reljefu pasižymėjo didžioji dalis kelio nuo Latvijoje esančios Alūksnės, kur iki pistoleto rankenos atšovimo užpildėme degalų bakus, iki Narvos miesto Estijos ir Rusijos pasienyje. Važiuodami pirmosios dienos finišo link jautėme, kad mūsų sąnaudos šiek tiek didėja. Be to, asmeniškai aš nenumačiau situacijos, kad Tartu ir Narvos miestų gatvėse bus nemažai šviesoforų bei automobilių. Natūralu, kad mieste automatiškai krenta vidutinis greitis, dėl ko vėliau tenka „atlošti“ keletą prarastų minučių ir važiuoti greičiau.
Šią distanciją turėjome įveikti beveik 61 kilometro per valandą greičiu, tačiau tiesiame užmiesčio kelyje „išloštos“ minutės mikliai tirpo vos įvažiavus į miestus. Maža to, organizatoriai situaciją dalyviams apsunkino ir pridėdami papildomų rungčių, kuriose teko ir pabėgioti iki reikiamų objektų, tad vidutinis greitis krito greičiau nei per anksti iš orkaitės ištrauktas pyragas.
Dėl šios priežasties paskutinius 12 kilometrų iki pirmosios dienos finišo linijos važiavome jau pamindami ekonomiško vairavimo principus. Nenorėjome pavėluoti į laiko kontrolės punktą, nes už tai skiriamos baudos papildomais degalų kiekiais prie rezultato, todėl skubėjome atvykti laiku. Finišą pasiekėme likus vos 15 sekundžių iki kritinės ribos ir baudų išvengėme, tačiau paskutiniai kilometrai buvo panašesni į po sunkios darbo dienos namo skubančio vadybininko vairavimą nei į taupaus vairuotojo veiksmus.
Pirmoji varžybų diena baigėsi. Mūsų „Prius Hybrid“ parodė, kad 319 kilometrų atkarpą nuo Alūksnės iki Narvos nuvažiavome šimtui kilometrų sunaudodami 3,3 litro degalų. Taip galvoja borto kompiuteris. Ką parodys užpiltų degalų kiekis – sužinosime trečiadienį ryte, kuomet pildysime bakus prieš antrąją kelionės dalį. Apie rytojų kol kas žinome mažai. Tik tiek, jog vėl grįšime į Latviją ir antrąją dieną pabaigsime Liepojoje. Pasak organizatorių, mūsų laukia 800 kilometrų.
Rytojaus užduotis man kaip šturmanui – numatyti miestus, kuriuose važiuojame lėčiau nei vidutinis greitis ir palikti laiko rezervą tokioms užduotims kaip asmenukių darymas. Užduotis Mariui – ir toliau tiksliai kontroliuoti savo gana neblogai išlavintą dešinę pėdą. Po pirmosios dienos esame patenkinti tiek rezultatu, tiek automobiliu, todėl tikimės, kad tokį tempą išlaikyti pavyks, o„Auresa-15min“ jungtinę komandą ketvirtadienį Vilniuje bus galima išvysti prizininkų gretose.
„Ekonomiško važiavimo paslaptis yra vienodo greičio išlaikymas, nesiblaškymas, prognozavimas. Tai tarsi mokėjimas žaisti šachmatais. Laimi tas, kuris sugeba numatyti daugiausiai ėjimų į priekį. Norint pasiekti rezultatą, abu komandos nariai turi gerai atlikti savo darbą. Automobilis turi būti ekonomiškas, vairuotojas turi išmanyti taupaus vairavimo principus, o šturmanas – gerai sudėlioti kelionės planą pagal duotą maršrutą. Tuomet yra paprasta važiuoti taupiai ir parodyti gerą rezultatą.
Šios dienos degalų sąnaudos pranoko mūsų lūkesčius. Gamintojas deklaruoja, kad „Toyota Prius Hybrid“ versijos su R15 ratlankiais degalų sąnaudos yra 3,3 litro šimtui kilometrų. Mes tokias pačias ir mažesnes sąnaudas pasiekiame su R17 ratlankiais. Jau vien tai yra gerai. Su šio diametro ratlankiais deklaruojamos sąnaudos yra 3,6 litro šimtui kilometrų, todėl po pirmos dienos mūsų rezultatai yra geresni nei tikėjomės.
Po šiandien galime nedrąsiai pasvajoti ir apie vietą taupiausių ekipažų trejetuke absoliučioje įskaitoje“, – po pirmosios varžybų dienos kalbėjo UAB „Auresa“ generalinis direktorius Marius Goštautas.
