Tuarego ralis – 18 metų patirties ir daug smėlio
Bekelės raliai vyksta kone kiekvieną savaitgalį visame pasaulyje. Dažniausiai dalyvaujama įvairiomis transporto priemonėmis, važiuojama skirtingu reljefu. Pavyzdžiui, Sardinijos ralis, vykstantis Viduržemio jūros saloje, Libijos ralis – Maroke, Faraonų – Egipte bei Abu Dabio – yra dykumų iššūkiai; „Hellas“ Graikijoje – tai kalnai ir akmenys; artimesni Lietuvai būtų „Breslau“ ralis Lenkijoje ar pelkėtas „Ladoga Trophy“ Rusijoje ir pan.
Daugybės kitų ralių atžvilgiu Dakarą būtų galima pavadinti visų jų mišiniu. Ir bent dvigubai ilgesniu.
Tuarego ralis – tai gilias tradicijas turintis renginys, kuris šiais metais vyks jau 18-ą kartą. Ralis pavadinimą gavo nuo tuaregų tautos, kuri gyvena keletoje Afrikos žemyno valstybių, taip pat – ir Maroke.
Neskaičiuojant automobilių, keturračių ir sunkvežimių, čia užsiregistravę 75 motociklininkai, kurie skirstomi į dar 6 klases pagal dalyvių profesionalumą. „Profesionalų“ ir „Mėgėjų“ klasės skirstomos iki 50 metų amžiaus ir daugiau negu 50 metų, „Megėjai“ dar gali būti ir „2 cilindrų“ motorų klasėje. Ir dar yra „Naujokai“, kurie lenktyniaus lengvesne trasa bei 2 dienomis trumpiau negu visi.
Ralyje nusimato ne tik išdžiūvusių upių keliai, akmenys, dykumos, bet ir 400 km kopų. „Profesionalų“ klasei žadama 95 proc. „off-road“ patirties, kuri turės ir „hard enduro“ atkarpų. Šiame ralyje dalis ruožų sutampa su senojo Dakaro trasa.
Šiais metais Tuarego ralyje daugiausia dalyvių yra iš Italijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos bei Olandijos. Mažiausiai – po vieną ar kelis atstovus – yra iš Rusijos, Australijos, Čekijos, Šveicarijos, Slovėnijos, Rumunijos ir Lietuvos. „Moto Pro“ klasėje dalyvaus apie 30 sportininkų, tarp jų ir viena moteris – rusė Jekaterina Žadanova. „Moto Amateur“ klasėje varžysis 20 dalyvių, tarp jų – taip pat kelios moterys.
Noras išbandyti tikrąsias kopas
Šiais metais dalyvausianti lietuvių komanda – „enduro“ sporto klubo „Mediafon-Motoshop“ nariai Irmantas Bražiūnas ir Tomas Jančys, važiuosiantys motociklais KTM EXC-F 450.
Irmantas teigia, kad pasirinko būtent Tuaregą, nes norėjo išbandyti tikrąsias kopas: „Ieškojau ralio, kuris būtų arčiausiai dykumos ir senojo Dakaro. Gintautas Igaris, dalyvavęs čia 2009 ir 2010 metais (vėliau – ir šiuolaikiniame Dakare Pietų Amerikoje) taip pat rekomendavo išbandyti kopas būtent šiame ralyje. Visa tai ir pastūmėjo pasirinkti Tuaregą.“
Ir, nors niekada nevažiavęs tokiomis kopomis, I.Bražiūnas nestokoja optimizmo: „Mano patirtis tokio tipo ralyje, galima sakyti, yra nulinė. Niekada neteko važiuoti tikromis kopomis, išdžiūvusiomis upėmis ir naviguoti tik su nurodyta kompaso kryptimi. Tačiau esu dalyvavęs viename ralyje 2014 metais – tai „Breslau“ Lenkijoje. Ten patyriau, kaip vyksta navigavimas su kelio knyga. Nors sekėsi tikrai neblogai ir užėmiau trečią vietą, manau, tai vertėtų nurašyti į naujoko sekmės sąskaitą“, – šypsosi Irmantas.
Juokelis gimtadienio proga
I.Bražiūnas ir T.Jančys nevadina savęs sportininkais, o motociklus įvardina kaip pomėgį: „Esame užimti žmonės, turime šeimas ir daug veiklų, tad net raliui pirmiausiai reikėjo rasti laiko“. I. Bražiūnas, stebėdavęs Gintauto Igario rezultatus Tuarege, jau dėliojo planus 2014 metams. Nors tada tam tikros priežastys neleido sudalyvauti, šiais metais ralis tapo neišvengiamu: „Gimtatienio proga gavau laišką, kad esu užregistruotas į Tuarego ralį. Tai buvo Tomo juokelis. Taip viskas ir prasidėjo“, – prisimena I. Bražiūnas.
Pasiruošimas, pasak Irmanto,buvo ilgas: susirašinėjimas su organizatoriais, techninėmis komandomis, rėmėjais. „O kai sumokėjome startinius – viskas, nebeliko kur trauktis. Kaip paruošti motociklą jau turime truputį patirties iš „Breslau“ ralio, dar pakonsultavo ir G.Igaris.
Komandos nariai taip pat padeda kaip kas gali: vieni modeliuoja ir virina vandens talpas, variklio apsaugas, kiti siunčia reikalingą navigacijos, saugumo įrangą.
„Tai daug įvairiausių darbų, kurie, manau, tęsis iki paskutinės minutės, kol pajudėsime link Afrikos“, – teigia „Mediafon-Motoshop“ komanos narys. Į varžybas kartu su dalyviais vyksta mechaniko pareigas atliksiantis Karolis Bliūdžius bei reporterė Aldona Juozaitytė.
Fizinis pasiruošimas tokiose išvykose – taip pat svarbus, tačiau šiuo metu motociklu važinėti Lietuvoje yra ganėtinai sunkios salygos. Dėl to motociklininkai renkasi bėgimą, treniruoklius ir pan. „Nors tikrai nepavyko skirti tiek laiko, kiek reikėtų ir norėtųsi“, – atvirauja lenktynininkai.
„Šokti į nuotykį ir ten išgyventi“
Šiame ralyje iššūkiai lauks kiekviename kilometre: pradedant navigacija, kopomis, smėliu, akmenimis, dulkėmis, karščiu ir baigiant viskuo, kas laukia tokio stiliaus varžybose. „Tas ir traukia mane, kad nieko negaliu suplanuoti ir numatyti, tiesiog turiu šokti į nuotykį ir ten išgyventi“, – šypsosi Irmantas.
Komandos tikslas yra pasiekti finišą – o tai, pasak dalyvausiančių lietuvių, jau būtų laimėjimas. Būti pirmoje sarašo pusėje savo klasėje – būtų puiku. „O patekti į dešimtuką – svajonė“, – reziumuoja Irmantas Bražiūnas.
