Į renginį atvykę miesto gyventojai ir svečiai gali išsamiai susipažinti su ES lėšomis finansuojamais susisiekimo sektoriaus projektais. „Po penkerių metų užsienyje grįžau į Lietuvą ir esu maloniai nustebinta. Pirmiausiai pasitiko modernizuoti oro uostai, kurie tikrai nuteikia labai teigiamai. Nors pati ir nevairuoju, tačiau pastebėjau didžiulius pokyčius ekologiško transporto plėtroje. Džiaugiuosi, kad Vilniuje padaugėjo naujų ekologiškų autobusų. Na, o atėjusi į šį renginį sužinojau, kad tai daroma visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – džiaugiasi į gimtinę grįžusi Ieva.
Mergina teigia, kad matomas labai didelis postūmis dviračių kultūroje. „Manau, kad tą lėmė infrastruktūros didinimas. Prieš keletą metų aš nelabai žiūrėdavau, ar neinu dviračių taku, o dabar stengiuosi nebelipti ant takų. Šiandien sužinojau, kad dviračių takai tiesiami ir regionuose, ir tai labai palaikau“, – dėsto vilnietė Ieva.
Transporto sektoriui skirta jau 7 mlrd. litų ES paramos
Lietuvai ES parama pradėta skirti 2000 metais, kai šalis dar tik ruošėsi tapti ES nare. Pats intensyviausias buvo 2007–2013 metų laikotarpis – Lietuvos transporto sektoriui skirti trys ketvirčiai visos iki šiol šiam sektoriui suteiktos ES struktūrinių fondų paramos. „Vien 2007–2013 m. laikotarpio ES investicijos į Lietuvos transporto sektorių siekia beveik 5,4 milijardų litų. Panaudojant šias lėšas iš viso bus įgyvendinta apie 340 projektų“, – teigia Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius. Jo teigimu, skaičiuojama, kad investicijų grąža bus milžiniška. „Nors tiesioginis tokių investicijų atsiperkamumas yra ilgalaikis procesas, įvairiais skaičiavimais, vienas litas, investuotas į transporto infrastruktūrą, duoda 3–4 litų grąžą“, – skaičiuoja T. Karpavičius.
Didžiausia paramos dalis skirta šalies automobilių kelių infrastruktūrai gerinti, taip pat transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimui ir plėtrai. Susisiekimo viceministro Arijando Šliupo teigimu, susisiekimo sektoriui šie metai ypatingi įgyvendinamais dideliais projektais. „Baigiamas įrengti Centrinis Klaipėdos terminalas, jau šią vasarą priimsiantis kruizinius laivus ir keltus, Kauno link sparčiai tiesiama europinė geležinkelio linija „Rail Baltica“, rekonstruojami magistraliniai keliai – tai tik dalis darbų, kurie atliekami panaudojant ES investicijas“, – dėmesį atkreipia A. Šliupas.
Transporto sektoriaus ES paramos projektus administruoja Susisiekimo ministerija. Šiems projektams įgyvendinti skiriamos ES sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšos.
