Pastaraisiais metais įgyvendinti vieni didžiausių Europos Sąjungos iš dalies finansuojamų Klaipėdos jūrų uosto plėtros projektai – laivybos kanalo gilinimas ir platinimas, keleivių ir krovininių keltų terminalo statyba, o taip pat Klaipėdos geležinkelio mazgo – sausumos jungčių su uostu rekonstrukcijos darbai. Kadangi uoste susijungia jūros, geležinkelio ir automobilių keliai, visi šie infrastruktūros segmentai yra vienas nuo kito priklausomi ir vienodai svarbūs.
„Uostas ir geležinkeliai esame vienos logistinės grandinės atskiros grandys. Jos viena be kitos negalėtų funkcionuoti patikimai ir kokybiškai. Geležinkelių plėtra mums labai svarbi, nes daugmaž 70 procentų krovinių į Klaipėdos uostą gabenama būtent Lietuvos geležinkeliais. Savo ruožtu geležinkeliai pusę savo krovinių veža uosto kryptimi“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktorius – vyriausias finansininkas Martynas Armonaitis.
Siuntėjui svarbu, kad jo krovinys pasiektų adresatą laiku ir patikimai, kad sklandžiai veiktų visos grandys: laivybos kompanijos, uostas, geležinkeliai. „Mes turim dirbti ranka rankon ir siekti, kad vagonai greičiau judėtų, greičiau grįžtų, kad nebūtų prastovų, kad laivai būtų greitai pakraunami ir kokybiškai aptarnaujami, kuo pilniau pakraunami ir iš uosto neišplauktų pustuščiai dėl seklaus laivybos kanalo. Siekiame būti konkurencingi ir patrauklūs užsakovams“, – teigia M. Armonaitis.
- 2007–2013 m. Klaipėdos uosto plėtrai skirta daugiau kaip 370 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.
- Projektai įgyvendinami pagal Ekonomikos augimo veiksmų programospriemonę „Krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“.
- Priemonę administruoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
