Du nauji aplinkkeliai, Oslo gatvę su Pilaitės prospektu sujungęs vakarinis bei nuo Gariūnų gatvės ir Savanorių prospekto sankryžos iki Kirtimų gatvės sankirtos su Eišiškių plentu besitęsiantis Vilniaus pietinis išorinis, pradėti eksploatuoti praėjusių metų pabaigoje. Planuojami dar du pietinio išorinio aplinkkelio pratęsimo etapai – po kelerių metų juo turėtų būti galima pasiekti Minsko plentą.
Pietinio aplinkkelio statyba kainavo 237,39 mln. litų. Iš jų beveik 177 mln. litų skirti iš Europos Sąjungos (ES) paramos, o 177 mln. litų kainavusiai Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybai ES skyrė 142 mln. litų.
Nebeliko krovininio transporto
Vieni labiausiai patenkintų naujovėmis – sostinės taksistai. Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Ričardas Kriūkovas džiaugiasi palengvėjusiomis darbo sąlygomis.
„Tikrai pajutome, kad susisiekimas pagerėjo. Geriausias to rodiklis – Laisvės prospektas, kuriame, atidarius aplinkkelį, automobilių spūsčių beveik neliko“, – pasakoja R. Kriūkovas.
Pasak jo, negalima nepastebėti, jog mieste nebeliko anksčiau eismą labai stabdydavusio krovininio transporto. Į Baltarusijos pusę važiuojančios tranzitinės transporto priemonės gali aplenkti sostinę, tad taip sutaupomos vežėjų sąnaudos bei „neužkemšamos“ svarbiausios Senamiesčio, Naujamiesčio ir Šnipiškių gatvės. Panaši ir prie oro uosto (Metalo ir Geologų gatvėse, Eišiškių plente) esančių logistikos terminalų ar kurjerių tarnybų padėtis.
Tiesiai – arčiau, aplink – greičiau
Mieste taip pat sumažėjo ir lengvųjų automobilių, tolygiau pasiskirstė transporto srautai, gyventojai turi daugiau galimybių rinktis, kaip pasiekti norimas vietas.
Pavyzdžiui, gyvenantieji greta Savanorių prospekto, o dirbantieji Justiniškėse, anksčiau į darbą ir atgal namo turėdavo vykti Laisvės prospektu. Atstumas minėtu prospektu yra dviem kilometrais trumpesnis, nei naujai atidarytu aplinkkeliu, tačiau pastaruoju važiuoti – greičiau. Kita vertus, pasak R. Kriūkovo, nebelikus spūsčių, pagerėjo eismo sąlygos ir anksčiau buvusiose sausakimšose gatvėse.
Mieste taip pat sumažėjo ir lengvųjų automobilių, tolygiau pasiskirstė transporto srautai, gyventojai turi daugiau galimybių rinktis, kaip pasiekti norimas vietas.
„Iš taksi vairuotojų teko girdėti, kad jie daug greičiau nuvyksta pas klientą, tenka trumpiau sugaišti spūstyse. Pavyzdžiui, jei anksčiau kelionė nuo Viršuliškių iki Vilniaus oro uosto trukdavo apie 25 minutes, dabar tetrunka 8–9. Nauda ir taksistui, ir klientui“, – pasakoja Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas.
Vertė matuojama ne tik pinigais
Pagreitėjusiomis kelionėmis patenkintas ir taksi firmos „Jazzexpress“ vadovas Dmitrijus Borisenka. „Net 30 procentų mūsų kelionių sudaro kelionės maršrutu miestas – oro uostas – miestas. Tad tikrai pajutome, kad galime nuvežti klientus greičiau ir laukti trumpiau. Taksi versle kiekviena minutė yra svarbi“, – sako jis.
D. Borisenka pabrėžia, jog aplinkkeliai – būtinas sostinei infrastruktūros elementas, kurio negalima vertinti remiantis tik rentabilumo kriterijumi – atsipirks/neatsipirks.
„Džiaugiuosi, kad Vilniuje stengiamasi spręsti automobilių spūsčių problemą dar prieš jai atsirandant. Sostinės centre vis dar yra „kišenių“, kuriose susidaro spūstys, tačiau matome pastangas jas mažinti“, – pasakoja „Jazzexpress“ vadovas.
Taksistus džiugina ir planai aplinkkeliu pasiekti Ukmergės plentą. „Šį siekį vertiname labai gerai – iki visiškos laimės to tikrai trūksta. Tai bus alternatyva, renkantis patogiausią maršrutą“, – svarsto R. Kriūkovas.
