Rekonstruojamos bunos – tinkamai Nemuno tėkmei užtikrinti
Pasinaudodama Europos regioninės plėtros fondo parama, valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija Nemuno upėje tarp Kauno ir Atmatos žiočių – 20 km ruože nuo Jurbarko tilto žemupio link vykdo hidrotechninių statinių – bunų rekonstrukciją ir planuoja iki spalio pabaigos atlikti visus numatytus darbus. Šiame ruože esančių 120 bunų rekonstrukcija kainuos apie 13 mln. litų, iš jų daugiau kaip 11 mln. litų sudarys ES investicijos.
„Esamas bunas reikėjo rekonstruoti, kad atitinkamame probleminiame vidaus vandenų kelio ruože būtų užtikrinti nustatyti garantiniai kelio matmenys. Rekonstruotos bunos, kaip ir daugelis kitų bunų žemiau Kauno hidroelektrinės, o ypač žemiau Jurbarko, buvo statytos XIX-XX amžių sandūroje. Joms jau virš 100 metų“, – teigia Vidaus vandens kelių direkcijos gamybos direktorius Mindaugas Šimkūnas.
Pašnekovas primena, kad buna – tai hidrotechninis statinys, kuris koncentruoja upės srovę į farvaterį, kad nešmenys sėstų tarpbūniuose, o ne farvateryje, o jame sukoncentruota vandens srovė neleistų formuotis seklumoms, neleistų sėsti nešmenims ir būtų užtikrintas reikiamas gylis. „Dėl šių priežasčių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelio E41 ruože Kaunas–Atmatos žiotys ir buvo pradėti bunų rekonstravimo darbai. Šioje atkarpoje turi būti užtikrintas 1,5 metro garantinis gylis, tačiau iki šių metų pradžios rekonstravus 112 bunų jau buvo nustatyta, kad rezultatas viršijo lūkesčius – faktiškai šiame ruože pasiektas 2 metrų gylis“, – aiškina M. Šimkūnas.
Bunų rekonstrukcija – ilgalaikė investicija. Iki šiol ši Nemuno atkarpa buvo probleminė, ir kiekvienais metais šalinant seklumas tekdavo iškasti apie 200 tūkst. kubinių metrų grunto. Tvarkant probleminius ruožus sudaromos palankesnės sąlygos vidaus vandenų krovininei laivybai, sumažėja poreikis vykdyti didelės apimties vagos valymo darbus.
Darbams tęsti tikimasi ES paramos
Vidaus vandens kelių direkcijos duomenimis, suminis tokių probleminių Nemuno ruožų ilgis yra apie 100 kilometrų. Planuojama ir toliau rekonstruojant bunas reguliuoti Nemuno upės vagą. Pagrindinis keliamas tikslas – visame Nemuno upės ruože nuo Kauno iki Atmatos žiočių užtikrinti ne mažesnį kaip 1,5 m farvaterio gylį. Šiuo metu farvaterio gylis nuo Kauno iki Jurbarko yra 1,2 m, o nuo Jurbarko iki Atmatos žiočių – 1,5 m.
„Tikintis 2014–2020 metų finansinio laikotarpio ES investicijų, preliminariai planuojama panašiu būdu tvarkyti Nemuną Kauno miesto ribose. Tikslią atkarpą ir tam reikalingą lėšų kiekį parodys galimybių studija. Vėliau tęsiant darbus palaipsniui galima sutvarkyti visą kelią, kad jis atitiktų 4 klasės tarptautinio vidaus vandenų kelio standartus“, – planais dalinasi gamybos direktorius M. Šimkūnas.
Šiuo metu laivybos sąlygų Nemune gerinimo darbai atliekami pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Sąlygų regioninei laivybai gerinimas, keleivių aptarnavimo pajėgumų tobulinimas“. Šio laikotarpio laivybos projektams iš viso bus panaudota daugiau kaip 26 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo paramos.
