Specialistai sutaria dėl to, jog žvyrkeliai nėra saugūs ir pritaria siekiui mažinti tokių kelių kilometrų skaičių Lietuvoje. Saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas, paklaustas, kodėl žmonės gali būti nesaugūs kelyje, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad vairuotojai tapo tiesiog kelių vartotojais. Jo teigimu, žmonės nesistengia gilinti žinių, gerinti vairavimo įgūdžių ir prisitaikytių prie esančių sąlygų. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra įprasta kas 1-2 metus dalyvauti kursuose, atnaujinti vairavimo gebėjimus. Vis dėlto, kalbant apie saugumą keliuose, anot eksperto , reikia būtinai įvertinti kelio būklės ir dangos ypatumus.
„Žvyruoto kelio danga nėra stabili, todėl tokios sąlygos verčia vairuotojus makslimaliai susikaupti. Įvairios automobilio saugos sistemos, kaip antai ESP, ABS, atlieka tik pagalbinę funkciją. Tačiau žmonės pradeda nebemąstyti ir pernelyg pasitikėti jomis. Žvyrkelių neįmanoma nuvalyti taip, kaip asfaltuotų kelių. Galiausiai vistiek liks ledo ir prispausto sniego sluoksnis,“ – teigia A. Pakėnas.
Specialistai sutaria dėl to, jog žvyrkeliai nėra saugūs ir pritaria siekiui mažinti tokių kelių kilometrų skaičių Lietuvoje.
Jam pritaria ir VĮ ,,Vilniaus regiono keliai“ Priežiūros ir saugaus eismo skyriaus vyresnysis inžinierius Mindaugas Radžius Vertindamas žvyrkelį ir asfaltuotą kelią greičio, pralaidumo ir saugumo aspektais, jis teigia, kad tai yra visiškai skirtingi dalykai ir nereikėtų jų lyginti.
„Asfaltuoti keliai mažina aplinkos užterštumą, nes automobiliai greičiau važiuoja, mąžta dulkėtumas bei mažiau dėvisi automobilis. Taip pat asfaltuotų kelių priežiūra yra geresnė. Asfaltuojant žvyrkelius atsižvelgiama ir į kreives. Anksčiau, kai tiesdavo kelius, prisitaikydavo prie reljefo, o dabar prieš asfaltavimą visos kreivės, kiek įmanoma, yra mažinamos, kad būtų galima greičiau važiuoti,“ – teigia vyresnysis teigia vyr. Specialistas M. Radžius. Šių kreivių mažinimas ir inžinerinių saugos priemonių įrengimas užtikrina saugesnę kelio atkarpą.
Saugaus eismo specialisto A. Pakėno įsitikinimu, žmonės kažkodėl yra abejingi ir net nepaiso greičio ribojimų. „Žvyrkeliuose juk ir leistinas greitis yra mažesnis, nes čia nėra taip saugu, kaip asfaltuotuose keliuose. Žmonės nesusivokia, kad žvyrkelis neatleidžia klaidų ir dėl prastesnių sąlygų šių klaidų pasekmės būna kur kas skausmingesnės,“ – mintimis dalijasi vairavimo instruktorius A.Pakėnas.
2007-2013 metais iš Europos regioninės plėtros fondo žvyrkelių asfaltavimo programoms buvo numatyta skirti 537 mln. Lt, faktiškai panaudota - 518 mln. Lt.
