Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos skyriaus viršininko Dainiaus Šalomsko teigimu, nedrausmingi pėstieji sukelia eismo įvykius ir dažniausiai patys juose nukenčia: žūsta ar būna sužeidžiami. Remiantis įskaitinių eismo įvykių statistikos leidinyje pateikiamais duomenimis, nuo 2008 m. iki 2011 m. žuvusių pėsčiųjų skaičius lyginant su kitomis eismo dalyvių grupėmis išliko didžiausias.
Policijos atstovai pažymi, kad dažniausiai fiksuojami pėsčiųjų pažeidimai yra važiuojamosios kelio dalies perėjimas ten, kur draudžiama, netikėtas (dažnai neprognozuojamas) įėjimas ar net įbėgimas į važiuojamąją dalį prieš artėjančią transporto priemonę, nerūpestingumas žengiant į pėsčiųjų perėją, atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų nenaudojimas tamsiuoju paros metu neapšviestuose keliuose.
„Pastarasis pažeidimas ypač aktualus rudenį–ankstyvą pavasarį, kai ilgas tamsusis paros metas. Dėl to, bet kuris daromas pažeidimas gali būti pavojingas“, – akcentavo D.Šalomskas. Ant jo, per metus daugiau nei pusė pėsčiųjų žūsta būtent tamsiuoju paros metu.
Natūralu, kad baudžiami pėstieji reaguoja neigiamai, tačiau kaip pastebėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas, nuobaudos tikslas ir yra ne tik nubausti asmenį, bet ir jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Anot D.Šalomsko, efektyviausiai pagerinti saugumą leistų visų eismo dalyvių įskaitant ir pačius pėsčiuosius sąmoningumas. Be to, būtina gerinti kelių infrastruktūrą: atskirti transporto ir pėsčiųjų eismą, įrengiant pėstiesiems atskirus takus, svarbu – kelio apšvietimas. Taip pat svarbus eismo dalyvių švietimas, vykdoma kontrolė, atsakomybės neišvengiamumas už padarytą pažeidimą.