Šis rugpjūtis Sigitui – itin šventiškas. Jis mini ne tik gražų profesinį jubiliejų – rugpjūčio 18 dieną švęs ir 76-ąjį gimtadienį. Paklaustas, kiek kilometrų per pusę amžiaus spėjo nuvažiuoti, pašnekovas tik numojo ranka: „Milijonų milijonus, aplink Žemės rutulį ne kartą apsukau“.
Šiandien Sigitas važinėjasi priemiesčio maršrutu Kaunas–Didžiosios Lapės, Kaunas–Aronija. Per pamainą nuvažiuoja apie 200 km. Tačiau būta laikų, kai šio ilgaamžio „Kautros“ darbuotojo keliai nusidriekdavo iki pat Talino ar Tartu. Tuomet tekdavo ir po 13-14 valandų per parą prie vairo prasėdėti. Jokių vasaros atostogų – tik atsidavimas mylimam darbui.
Keitėsi autobusai, technologijos, bilietai, valiutos, net santvarkos, o aš vis dar čia.
„Tarpmiestiniais maršrutais išvažinėjau 40 metų. Keitėsi autobusai, technologijos, bilietai, valiutos, net santvarkos, o aš vis dar čia. Širdy išlikome panašūs. Dabar darbo sąlygos, žinoma, kad lengvesnės“, – patikino Sigitas.
Prie vairo – 55-erius metus
Prieš tapdamas „Kautros“ darbuotoju, jis 5-erius metus plušo Vilkaviškio autotransporto įmonėje, tad iš viso vairuotoju pašnekovas dirba jau 55-erius metus.
„Draugų laikinojoje sostinėje buvo. Norėjosi geresnio autobuso. O ir jaunas buvau, nevedęs. Taip ir atsiradau „Kautroje“. Tuomet šeimą Kaune sukūriau. Nelabai pastebėjau per darbą, kaip ta šeima užaugo. „Prie sovietų“ daugiau nei pusę mėnesio namuose nemiegodavom: arba nakvynės kituose miestuose numatytos, arba naktimis važiuodavome. Autobuse nesimiegodavo, tad vakare sėsdavau prie vairo, o ryte jau Taline išlipdavau“, – prisiminė Sigitas.
Paklaustas, kodėl pasirinko vairuotojo specialybę, pašnekovas patikino, kad senais laikais jaunas vaikinas apie nuosavą automobilį galėdavo tik pasvajoti. O vairuoti tai norėdavosi.
„Savas automobilis buvo utopija. O čia išsimokslini ir vairuoji. Pajauti malonumą. Dabar jaunimas išsilaiko teises, nusiperka mašiną, net nelabai įdomu dirbti valdiškame darbe jiems. Ar po autobuso norisi dar sėsti prie lengvosios vairo? Ne, nevairuoju. Į namus arba viešasis transportas veža, arba kolegos. O ir gimines kituose miestuose lankau važiuodamas su „Kautra“. Darbuotojams kelionės nemokamos, tad nuosava mašina nereikalinga“, – paaiškino vilkaviškietis.
Nė vienos įskaitinės avarijos
„Kautros“ darbuotojai pašnibždėjo, kad dažnai Sigitas į darbą iš namų ir pėsčiomis kulniuodavo. Susidarydavo apie 8 km atstumas, kelionė į Šančius trukdavo apie valandą. Pasiteiravus, ar kada manė, kad išdirbs vienoje įmonėje 50 metų, jis tik nusišypsojo: „Nelabai“.
Kadangi akys, kaip jis pats juokauja, jau pakeistos (keisti lęšiukai), vairuotojo darbo atsisakyti greitu metu nežada.
„Tų, kuriems virš 70 metų, sveikata tikrinama kas metus. Kol komisija leidžia, tol ir važiuosiu. Jei kardiograma gera, ko ne?“, – tvirtai išrėžė Sigitas.
Rugpjūčio 16 dieną iš maršruto grįžusį vairuotoją sveikino „Kautros“ vadovai, kolegos bei dukra su anūke. Jam buvo įteiktos gėlės, piniginė premija bei laikrodis. Juk tiek daug laiko prabėgo prie vairo. Linkėta, kad to laiko daugiau šeimai liktų.
„Štai šitą gavau, rodos, 70-mečio proga. Teks dabar naują dėtis“, – šyptelėjo Sigitas, atskleidęs, kad vyresniosios iš dviejų dukrų vairuoti taip ir neišmokė.
Per 50 metų pašnekovas tikina neturėjęs nė vieno įskaitinio eismo įvykio – tik smulkius bakstelėjimus ir užkliuvimus.
Rūpinasi autobusu kaip savo
Sigitas – pirmasis ir vienintelis vairuotojas, „Kautroje“ išdirbęs pusę amžiaus. Kitų metų vasarį tokį profesinį jubiliejų švęs dar vienas autobuso valdytojas.
„Iš viso turime apie 640 vairuotojų. Darbas specifinis: reikia keltis tuomet, kai visi dar miega. Pirmieji autobusai išvyksta į reisą jau 4.30 val. Tačiau ir įdomu, juk niekada nesijauti vienas, žmonės aplink nuolat keičiasi. Koks vairuotojas yra Sigitas? Itin punktualus, tvarkingas ir rūpestingas. Teko girdėti, kad net ir laisvą dieną ateina išlydėti porininko kolegos į darbą, su kuriuo dirba vienu autobusu“, – teigė „Kautros“ Eismo tarnybos vadovas Alvydas Periokas.
Koks vairuotojas yra Sigitas? Itin punktualus, tvarkingas ir rūpestingas. Teko girdėti, kad net ir laisvą dieną ateina išlydėti porininko kolegos į darbą.
Paklaustas, ar rūpinimasis tarnybine transporto priemone labiau būdingas vyresnio amžiaus vairuotojams, gal jaunesnieji ne taip vertina ir tausoja autobusus, kuriuos vairuoja, „Kautros“ atstovas paprieštaravo: „Visko pasitaiko. Klientai jaunesniąja vairuotojų karta gal net mažiau skundžiasi. Tarybiniais laikais kai kurie vairuotojai jausdavosi Dievais, nes transporto itin trūkdavo. Rinkdavosi, vežti ką ar ne. O šiais laikais klientas yra svarbiausias. Jaunoji karta gal labiau moka prisitaikyti prie pokyčių, klientų įnorių“.
Pasak A.Perioko, pasitaiko, kad ir penkiasdešimtmečio sulaukę žmonės drąsiai keičia profesiją ir sėda prie autobuso vairo.
