Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos bei Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos organizuotame tarptautiniame renginyje patirtimi dalijosi Estijos ir Latvijos atstovai, savo nuomonę išsakė ir Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės atstovas Marius Pakėnas bei Europos mobilumo valdymo platformos EPOMM atstovė Lietuvoje Dr. Kristina Gaučė.
Patvirtino darnaus judumo planus
Ar kada nors svarstėte, kiek laiko kasdien stovite automobilių spūstyse? Pasirodo, kad statistinis vilnietis kasmet jose praleidžia net 136 valandas! Pabandykite įsivaizduoti, kiek daug galėtumėte per tą laiką nuveikti. Visi supranta, kad jeigu daugiau gyventojų rinktųsi alternatyvias susisiekimo priemones, kelionės mieste gerokai sutrumpėtų. Tad kodėl automobilių gatvėse ne mažėja, o priešingai – daugėja?
Darnus judumas svarbus ir besikeičiančio klimato kontekste. Ar žinojote, kad transporto priemonių išmetamas anglies dioksidas sudaro net 30 proc. viso Europos Sąjungos (ES) šalyse išmetamo šių dujų kiekio? „Eurostat“ duomenimis, Lietuva užima vieną iš pirmųjų vietų tarp ES valstybių, kuriose didžiausia dalis kelionių atliekama asmeniniu automobiliu.
Lietuvos miestai, turintys daugiau kaip 25 tūkstančius gyventojų, ir kurortai patvirtino darnaus judumo planus, kuriuos tikimasi įgyvendinti iki 2030 metų. Ar nemokamas viešasis transportas galėtų tapti veiksniu, kuris skatintų judėti darniau? Ar dažniau keliautumėte autobusu arba troleibusu, jeigu bilietas nieko nekainuotų?
Tai – ne pati efektyviausia priemonė
Konferencijoje dalyvavusi dr. Kristina Gaučė pabrėžė, kad viešojo transporto nuolaidos yra efektyvi priemonė, tačiau ne pati svarbiausia. Visų pirma, anot jos, viešasis transportas turi būti greitas, patikimas, lengvai pasiekiamas, lengvas naudoti ir dažnai kursuoti. Ji taip pat pabrėžė, kad nemokama paslauga reikalautų didelių investicijų, o tai sukeltų visuomenės pasipriešinimą.
„Nemokamas viešasis transportas nėra pati efektyviausia priemonė norint išlaipinti keleivius iš automobilių į viešąjį transportą, tam reikėtų griežtinti automobilių stovėjimo politiką“, – kalbėjo ji.
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis specialistas Marius Pakėnas pristatė Lietuvos viešojo transporto sistemą. Anot jo, kalbant apie nemokamą viešąjį transportą daugiausiai dėmesio skiriama miestų arba priemiesčių autobusams. Jis paaiškino, kad ne visada pakanka vežėjams skiriamų dotacijų, todėl nukenčia patys vežėjai. Paklaustas, kaip ministerija vertina nemokamo viešojo transporto idėją, M.Pakėnas paaiškino, kad idėja puiki, tačiau lieka neatsakytas vienas svarbiausių klausimų – iš kur gauti lėšų jos finansavimui?
Sėkmingai pavyzdžiai
2013 metais Talinas tapo pirmąja pasaulyje sostine, kurios gyventojai visuomeniniu transportu naudojasi nemokamai. Talino ES biuro vadovo Allan‘o Alakula teigimu, ši idėja pasiteisino. Konferencijoje dalyvavusi Talino savivaldybės įmonės „Tallinna Linnatransport“ projektų vadovė Merli Allikivi patvirtino, kad įvedus nemokamą transportą, keleivių skaičius išaugo.
„Talino gyventojai buvo skatinami registruoti gyvenamąją vietą, kad galėtų naudotis nemokamu viešuoju transportu. Taip buvo padidintas mokesčių mokėtojų skaičius ir miesto biudžetas dėl to net padidėjo. Gautos pajamos ir padengė nemokamo transporto išlaidas“, – kalbėjo Allan‘as Alakula.
Sėkmingu Talino pavyzdžiu pasekė ir kaimyninėje Latvijoje esančio Rėzeknės miesto valdžia. Kaip teigė mero pavaduotojas Andrejs Rešetnikovs, nemokamo transporto finansavimas sudaro apie 3 proc. miesto biudžeto. Anot jo, vidutiniškai šeimos, kurios naudojasi viešuoju transportu, kas mėnesį sutaupo apie 150 eurų.
„Iš karto pajutome, kad žymiai sumažėjo pašalpų mokėjimas“, – pabrėžė jis.
Nemokamo transporto nepakanka
Vis dėlto, kaip pastebėjo konferencijoje dalyvavęs buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ stebėtojų tarybos narys Liutauras Stoškus, Estijos ir Latvijos pavyzdžiai nėra tinkami Lietuvai. Jis pabrėžė, kad iš pirmo žvilgsnio nemokami dalykai tampa didele našta miestų biudžetui. Kalbant apie Vilnių, anot jo, tai atsieitų apie 30 mln. eurų.
Pasak konferenciją moderavusio Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio, skatinant darnų judumą siekiama, kad žmonės surastų tinkamiausią alternatyvų susisiekimo būdą, kuris pakeistų automobilį ir taip jie prisidėtų prie gyvenamosios aplinkos gerinimo.
„Būtina investuoti ir į tai, kad viešasis transportas būtų patrauklus gyventojams. Tam reikia užtikrinti pakankamą maršrutų dažnį siekiant išvengti “pergrūsto„ viešojo transporto piko valandomis, greitą susisiekimą, išnaudojant prioritetines viešojo transporto juostas. Taip pat svarbu palaikyti pakankamą keleivių komfortą: saugias stoteles, kondicionuojamą transportą, pritaikymą neįgaliesiems, belaidžio interneto prieigą ir panašiai“, – konferenciją apibendrino V. Poderys.
Idėja sulaukė susidomėjimo
Konferencijoje iškelta nemokamo viešojo transporto ir darnaus judumo idėja sulaukė visuomenės susidomėjimo, todėl diskusija pratęsta antradienį LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“. Kaip teigė joje dalyvavęs Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius, įgyvendinant darnaus judumo mieste planus, didelis dėmesys skiriamas gerinti susisiekimo infrastruktūrą, užtikrinant kiekvieno eismo dalyvio saugumą ir infrastruktūros prieinamumą. Anot jo, norint, kad viešasis transportas būtų konkurencingas privačiam transportui, reikėtų numatyti priemones, kurios padidintų viešojo transporto greitį, kad jis būtų komfortiškas ir pakankamo dažnumo.
„Darnaus judumo planai buvo rengiami laikotarpiui iki 2030 metų, todėl reikėtų manyti, kad panašiu metu jie ir bus įgyvendinti. Kadangi planams įgyvendinti skirtos ES investicijos, tai pirminis priemonių paketas turėtų būti įgyvendintas iki 2023-ųjų. Tikimasi, kad naujuoju ES finansiniu laikotarpiu darnaus judumo priemonėms bus skirta dar daugiau investicijų, tad stengsimės, kad savivaldybės įgyvendintų planuose numatytas priemones“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar tiki, jog darnaus judumo planai pakeis gyventojų keliavimo įpročius, jis atsakė teigiamai. Diskusijoje dalyvavusi dr. K.Gaučė pridūrė, kad norint keisti požiūrį, būtinos griežtesnės priemonės: „Jeigu norime keisti keleivių elgseną ir turime vektorių, kad norime iš automobilių persodinti į darnią transporto priemonę, tai reikia tolygiai mažinti kelionių automobiliais patogumą.“
„Žmonės sako, kad automobiliu važiuoti pigiau, bet pamiršta, kad kainuoja ne vien kuras, bet ir priemonės išlaikymas“, – pastebėjo Keleivių asociacijos vadovas Marius Markevičius.
Ne dėl kainos žmonės nevažiuoja viešuoju transportu.
Dr. K.Gaučės teigimu, nemokamas viešasis transportas darnaus judumo neskatina ir netgi priešingai – autobusus ir troleibusus rinktųsi tie, kurie paprastai važiuoja dviračiais ar eina pėsčiomis. Jos nuomone, automobilių vairuotojų nemokama paslauga nepriviliosi: „Automobilių keleiviai autobusu nevažiuoja ne dėl to, kad tai brangu. Tikrai neatliksi jokios kelionės už 65 euro centus. Ne dėl kainos žmonės nevažiuoja viešuoju transportu.“
Diskusijos dalyviai sutiko, kad nemokamo transporto idėja galėtų pasiteisinti mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse.
Anot J.Damidavičiaus, kaip viena iš nemokamo transporto alternatyvų galėtų būti nemokamas viešasis transportas mokiniams ir senoliams, kurių naudojimasis šia paslauga dažniausiai būna kompensuojamas iš savivaldybės biudžeto. Tokiu pavyzdžiu jau yra pasekusi ne viena Lietuvos savivaldybė.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
