Beveik prieš metus Vilniaus taryba patvirtino, kad sostinėje turėtų atsirasti nauja viešojo transporto priemonė – tramvajus. Tuomet A.Zuokas teigė, kad miestas tikisi projektą įgyvendinti gavęs ES paramą 2014 metais, tuomet pirmoji linija būtų baigta iki 2016 metų. Tam reikėtų 321 mln. Lt.
Tačiau Susisiekimo ministerijos atstovas Vilniaus mero viltis žlugdo – esą Europos Komisija (EK) nenori finansuoti tokių brangių ir didelių projektų. „EK gana griežtai nesutinka su naujų transporto priemonių diegimu, kad šalis koncentruotų visą savo fondą į vieno miesto vienos transporto rūšies diegimą. Praeitą savaitę gavau atsakymą, kad EK nenorėtų matyti didelių investicijų, ar tai būtų lengvasis miesto traukinys, jį dar vadina moderniuoju tramvajumi, ar metro, kurį irgi vadinčiau lengvuoju metro. Nei lengvasis miesto traukinys, nei lengvasis metro turbūt nesusilauktų didelio palaikymo iš EK pusės“, – teigė G.Jakubauskas.
EK gana griežtai nesutinka su naujų transporto priemonių diegimu, kad šalis koncentruotų visą savo fondą į vieno miesto vienos transporto rūšies diegimą. Praeitą savaitę gavau atsakymą, kad EK nenorėtų matyti didelių investicijų, ar tai būtų lengvasis miesto traukinys, jį dar vadina moderniuoju tramvajumi, ar metro, – teigė G.Jakubauskas.
Anot G.Jakubausko, toks didelės apimties ir brangus projektas būtų įgyvendinamas kitų miestų sąskaita, todėl ES tuo nesuinteresuota. „Interesas yra, kad kuo daugiau miestų darniai plėtotųsi, todėl reikėtų ieškoti kitų formų – koncesijų ir t.t.“, – teigė Susisiekimo ministerijos atstovas.
G.Jakubauskas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva yra antroji pagal automobilių skaičių šalis ES – tūkstančiui gyventojų tenka net 600 automobilių. Daugiau turi tik Liuksemburgas. Net 91 proc. visų kelionių yra įveikiamos nuosavais automobiliais. O tai rodo, kad automobiliai yra per lengvai prieinami daugeliui gyventojų.
Vienas iš dalykų, kuris skatina gyventojus įsigyti daugiau nuosavų automobilių, yra ir tai, kad šalia gyvenamųjų namų, miestų centruose plečiamos automobilių stovėjimo aikštelės. „Jeigu plečiame automobilių stovėjimo aikšteles prie namų, miesto centre, tai kam mums reikalingas viešasis transportas? Lietuvos sostinė turi mažiausiai pėsčiųjų zonų, tokių kaip Pilies gatvė, tarkim. Šiuo atveju tai pati „nežaliausia“ sostinė. Žinote, kokios vyksta diskusijos dėl Gedimino pr., ar jį atverti tik pėstiesiems ar ir automobiliams“, – kalbėjo G.Jakubauskas.
Susisiekimo ministerijos atstovas taip pat paminėjo Berlyną, kuriame per pastaruosius metus automobilių sumažėjo perpus. Tai nulėmė tiek darniai plėtojamas viešasis transportas, tiek dviračių takų tinklas.
Kaunas pateikdamas projektą įsigyti autobusus vienoje gatvės dalyje, 80 metrų sekcijoje, panaikino automobilių stovėjimo vietas, – teigė G.Jakubauskas.
Iš naujosios ES finansavimo perspektyvos greičiausia nebus skiriama lėšų tokiems projektams, kaip vien naujų transporto priemonių įsigijimas, jeigu nebus kitų lygiagrečių lydinčių dalykų – tokių kaip automobilių skaičiaus mažinimas, automobilių stovėjimo aikštelių diferencijavimas, kuris leidžia taip pat riboti automobilizacijos lygį.
„Pavyzdžiui, Kaunas pateikdamas projektą įsigyti autobusus vienoje gatvės dalyje, 80 metrų sekcijoje, panaikino automobilių stovėjimo vietas. Tai gerosios praktikos pavyzdys, kokių norėtų matyti EK“, – teigė G.Jakubauskas.
EK taip pat kritiškai žiūri į miesto gatvių tinklo plėtros projektus. Tad gauti paramą sodų bendrijų žvyrkelių asfaltavimui ir pan. greičiausia neverta net tikėtis.
