Pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos pateiktus duomenis, per pirmus septynis šių metų mėnesius įvyko 28 dviračių ir pėsčiųjų susidūrimai, kuriuose 30 žmonių buvo sužeista, tarp kurių – 8 vaikai. Dėl dviračių vairuotojų kaltės įvyko 15 šių įvykių, du įvykiai įvyko pėsčiųjų perėjose.
Per tą patį 2017 m. laikotarpį užregistruotas 21 eismo įvykis, kai dviratis susidūrė su pėsčiuoju, 12 įvykių sukėlė dviračių vairuotojai. Keturi tokie įvykiai įvyko pėsčiųjų perėjose, kuriose dviračiais važiuoti draudžiama.
„Jau trejus metus iš eilės fiksuojamas eismo įvykių skaičiaus didėjimas, kuriuose dalyvauja dviratininkai. Tačiau tai neturėtų stebinti, nes pačių dviratininkų skaičius taip pat nuolat didėja“, – kodėl daugėja eismo įvykių, kuriuose dalyvauja dviratininkai, paaiškina A.Bacevičius.
Dviratininkų ir pėsčiųjų susidūrimai
Kaip teigia A.Bacevičius, stebint bendrą situaciją, dviratininkų ir pėsčiųjų susidūrimų įvyksta daugiau nei skelbia statistika, tačiau dažniausiai šios situacijos išsprendžiamos įvykio vietoje, nekeliant pretenzijų, todėl ir nepatenka į bendrą statistiką.
Tačiau kalbant apie atvejus, kurie policijai yra žinomi, pašnekovas išskiria pagrindines pėsčiųjų ir dviratininkų susidūrimų situacijas.
„Nemažai dviračių takų yra įrengta vietose, kur anksčiau buvo pėsčiųjų takai, todėl pėstieji iš įpročio eina tomis zonomis, kurios dabar skirtos dviratininkams, ir dėl to įvyksta nemažai susidūrimų.
Dar viena eismo įvykių kategorija, kai susiduria pėstieji ir dviratininkai, yra vietos, kur kertasi dviratininkų ir pėsčiųjų judėjimo kryptys arba vietos, kuriose susiburia daugiau žmonių, pavyzdžiui, prie autobusų stotelių“, – vardija A.Bacevičius.
Jis išskiria ir dar vieną dažną pėsčiųjų susidūrimo priežastį.
„Dažnai dviratininkų ir pėsčiųjų susidūrimai įvyksta pėsčiųjų perėjose, nes dviračių vairuotojai ne visada suvokia, kad jei jie važiuoja keliu ir artėja prie pėsčiųjų perėjos, jiems galioja tokia pati pareiga sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kaip ir automobilių vairuotojams“, – priduria A.Bacevičius.
Pareigūnas atkreipia dviratininkų dėmesį ir dėl sužalojimų, kuriuos galima patirti susidūrus su pėsčiuoju.
„Dažnai dviratininkas, važiuodamas dviračių taku, nesumažina greičio ir galvoja, kad susidūrimo su pėsčiuoju metu nukentės mažiau.
Tačiau iš praktikos galiu pasakyti, kad net minimalus kontaktas su pėsčiuoju gali paversti dviratį nebevaldomu ir dviratininkas gali susižaloti labai stipriai, net labiau nei kliudytas pėsčiasis.
Pasitaiko atvejų, kai lūžta kaulai tiek pačiam dviratininkui, tiek ir pėsčiajam“, – pastebi pareigūnas.
Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos gresia bauda
Kaip teigia A.Bacevičius, dviratininkai privalo suprasti, kad jie yra tokie pat eismo dalyviai, kaip ir visi kiti, todėl, pavyzdžiui, įvykus eismo įvykiui, jiems galioja tokios pačios pareigos ir atsakomybės.
„Visų pirma, reikia suvokti, kad jei dviratininkas susiduria su kitu eismo dalyviu, nesvarbu, kokios kategorijos, tai yra vertinama kaip eismo įvykis, todėl yra pareiga pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti“, – LRT.lt teigia specialistas.
Tiesa, lyginant automobilių vairuotojus ir dviratininkus, baudos už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pastariesiems yra mažesnės.
„Kitų kategorijų eismo dalyviams, tai yra tiems, kurie nevairuoja automobilių, atsakomybė yra švelnesnė, ir bauda už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos yra nuo 150 iki 230 eurų“, – įvardija A.Bacevičius.
Nemažai dviratininkų turi ir vairuotojų pažymėjimus. Tačiau pareigūnas ramina, kad sukėlus eismo įvykį vairuojant dviratį ir iš jo pasišalinus grėsmės netekti teisės vairuoti nėra. Taip yra todėl, kad dviratininkui nėra būtinybės turėti teisę vairuoti dviratį.
Kalbant apie dviratininkus, kurie iš eismo įvykio vietos pasišalina, juos galima suskirstyti į dvi kategorijas. Vieni yra tie, kurie pasišalina dėl akivaizdžiai piktybinių paskatų. Kita dalis – tie, kurie ne visai supranta, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje, palieka savo duomenis, bet iš eismo įvykio vietos vis tiek pasišalina.
Pašnekovas pripažįsta, kad, nepaisant policijos pastangų, ne visus atvejus pavyksta ištirti, ir įvardija priežastį kodėl.
„Viską apsunkina tai, kad jei dviratininkas nepalieka savo duomenų, identifikuoti jį gali būti labai sunku. Pavyzdžiui, dviratininkai neturi valstybinių numerių ženklų. Tokių atvejų tikrai pasitaiko ir surasti kaltininką nepavyksta“, – pripažįsta A.Bacevičius
Žalos atlyginimas – per teismą
Nors dviratininkai yra eismo dalyviai, o dviračiai – transporto priemonės, tačiau jie neturi būti apsidraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Todėl jei dėl eismo įvykio kaltas dviratininkas, norint išieškoti žalą, gali tekti kreiptis į teismą.
„Dažniausiai tokiose situacijose viskas išsprendžiama susitarimo būdu, tačiau jei jo pasiekti nepavyktų, tuomet procesas yra kur kas sudėtingesnis ir ilgesnis, nes automobilio vairuotojas dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į teismą“, – LRT.lt teigia A.Bacevičius.
Situacija tampa kur kas paprastesnė, jei automobilio vairuotojas yra apsidraudęs KASKO draudimu. Tuomet žalą jam atlygina draudimo bendrovė, kuri su avarijos kaltininku aiškinasi savarankiškai.
