Surenkamos liekanos ir kenksmingos medžiagos
Įmonės „Grinda“ vadovas Algimantas Vilūnas skaičiuoja, kad iškvietimų į eismo įvykius Vilniuje sulaukiama iki 10 kartų per dieną, tačiau gatvių avarinė tarnyba per parą įvairių užduočių atlieka daugiau kaip 20.
„Įvykus eismo įvykiui, gauname informaciją iš kelių policijos, transporto įmonių tarnybų, greitosios pagalbos, savivaldybės ar gyventojų. Iškart vykstame į įvykio vietą, o pavojinga vieta yra aptveriama ir lokalizuojama. Kai ant kelio pabyra transporto priemonių nuolaužos – metalas, plastikas ar stiklai – jos surenkamos ir kaupiamos, o vėliau atiduodamos utilizuoti“, – portalui LRT.lt pasakoja A.Vilūnas.
Kai ant kelio pabyra transporto priemonių nuolaužos – metalas, plastikas ar stiklai – jos surenkamos ir kaupiamos, o vėliau atiduodamos utilizuoti, – portalui LRT.lt pasakoja A.Vilūnas.
„Grindos“ vadovo teigimu, tokie darbai nėra sudėtingi – užtenka surinkti detales. „Kur kas daugiau darbo tenka atlikti, kai išsipila kuras, tepalai, aušinimo skysčiai. Tuomet reikia paplušėti“, – priduria A.Vilūnas.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas taip pat kalba apie tai, kaip tvarkomi išsilieję degalai, tepalai, naftos produktai.
„Kauno mieste ir rajone per savaitę turime bent 10 išvažiavimų. Šiems darbams atlikti anksčiau turėjome vieną padalinį – penktojoje komandoje buvo cheminio valymo automobilis su specialiomis priemonėmis. Tačiau dabar įvykių labai daugėja, apie mūsų veiklą žino daugiau žmonių ir tarnybų“, – tikina V.Jokšas.
Pasak viršininko, 2002-aisiais jam teko stažuotis Hamburge avarinio likvidavimo klausimais ir jau tuomet pavojingų medžiagų išsiliejimas buvo vadinamas ekologinėmis katastrofomis. „Mes tada juokėmės – kokia ekologinė katastrofa, jei išsipylė tik tepalas? Bet šiandien mes kitaip žiūrime į šiuos darbus“, – tvirtina V.Jokšas.
Dėl to praktiškai visuose padaliniuose, anot V.Jokšo, yra tam tikras kiekis cheminio valymo priemonių.
„Degalų išsiliejimų buvo visuomet, tačiau anksčiau to nesureikšmindavome, nevertinome [padarinių] ir nesprendėme ekologinių problemų. Mes šią funkciją atliekame nuo 2003-ųjų. Žmonės taip pat tapo labiau sąmoningi, pilietiški. Jie supranta, kad reikia tausoti gamtą, kelio dangą“, – pastebi V. Jokšas.
Nepašalinus dyzelino, po 20 minučių asfaltą galima semti semtuvu
Kaip pasakoja „Grindos“ vadovas A.Vilūnas, išsipylus kurui ar kitiems pavojingiems skysčiams, barstomi sorbentai, kurie surenka kenksmingas medžiagas. Jos yra kaupiamos, o vėliau atiduodamos utilizuoti. Jei kyla grėsmė, kad naftos produktai pateks į upę, skubama uždaryti lietaus nuotekų vamzdžius.
„Teršalams patekus į upę, ta zona užtveriama bonais, kuriais surenkami naftos produktai. Prieš keletą metų teko užtverti bonais Neries upę ties Gariūnų tiltu“, – prisimena A.Vilūnas.
Kaip pasakoja Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas V.Jokšas, naftos produktai – tepalai, dyzelinas – itin kenkia asfalto dangai.
Papilkime dyzelino ant asfalto ir po 15–20 minučių galėsime asfaltą semti semtuvu – jis suyra negrįžtamai, asfaltas lieka pavirtęs į skaldą, – apie dyzelino keliamus pavojus kalba V.Jokšas.
„Turime skubiai pašalinti dyzeliną nuo asfalto. Papilkime dyzelino ant asfalto ir po 15–20 minučių galėsime asfaltą semti semtuvu – jis suyra negrįžtamai, asfaltas lieka pavirtęs į skaldą“, – apie dyzelino keliamus pavojus kalba V.Jokšas.
Pasak viršininko, kartais automobiliuose prakiūra bakas ar kitos detalės, ir važiuojantis automobilis palieka dyzelino šleifą. „Negana to, kad dyzelinas ardo asfaltą, danga tampa dar ir labai slidi“, – perspėja V.Jokšas.
Galėjo sprogti Seimo tunelio siurblinė
Kokia slidi danga tampa po dyzelino išsiliejimo, galėjo pajusti vairuotojai, prieš keletą metų matę eismo įvykį Geležinio Vilko ir Gerosios Vilties gatvių sankirtoje Vilniuje. Vairuotojai, važiuodami nuo centro pusės, įstrigo didžiulėse automobilių spūstyse.
„Prieš keletą metų ties Vingio parku apsivertė sunkvežimis su priekaba ir iš jo bako išbėgo daug dyzelino. Tuomet stengėmės apsaugoti kitus eismo dalyvius nuo slidžios dangos. Taip pat skubėjome surinkti dyzeliną, kad jis nepakenktų asfalto dangai ir nepakliūtų į lietaus nuotekų tinklus, nes menkiausias lašas naftos produktų sukelia daugybę problemų upėje“, – LRT.lt aiškino A.Vilūnas.
V. Jokšas prisimena vieną didesnių tokių avarijų, kai Kauno rajone, netoli Raudondvario, 2004-aisiais nuo tilto į Nevėžio upę įkrito tiltu važiavęs betonvežis.
„Iš jo bako išsiliejo 400 litrų dyzelino. Tuomet mus gelbėjo tai, kad Nemune buvo aukštas vandens lygis ir teršalai nepateko į šią upę. Metėme visas pajėgas, pasikvietėme pagalbos iš įmonės, tiekusios mums reikalingas medžiagas, sorbentus. Teršalus rinkome ir pakrantėse. Katastrofa pasibaigė sėkmingai, tačiau darbo turėjome dvi dienas“, – prisimena V.Jokšas.
A.Vilūnas prisimena ir labai grėsmingą atvejį, nutikusį prieš kelioliką metų po Seimo tuneliu.
„Tunelyje apsivertė benzovežis ir iš kuro cisternos pradėjo tekėti degalai į lietaus nuotekų tinklus. Tuomet kilo pavojus, kad gali sprogti požeminė siurblinė. Tas tunelis turi nuosavą požeminę siurblinę, kuri užtikrina, kad tunelis nebūtų užtvindytas, mat jis yra žemiau upės lygio. Tąkart mums pavyko sėkmingai surinkti benziną iš vamzdynų“, – pasakoja A.Vilūnas.
LRT.lt pašnekovų teigimu, eismo įvykio metu tenka dirbti žaibiškai ne tik dėl teršalų pavojaus gamtai, bet ir siekio kuo greičiau atlaisvinti transporto arterijas ir išvengti spūsčių.
