Nors žiemą įveikiamas atstumas gerokai susitraukia, o už didelę dalį to sumažėjimo yra atsakingas salono bei baterijos šildymas, kalbos apie tai, jog vasarą elektromobilių vairuotojai turi kentėti karštį salone nejungdami kondicionieriaus ir taip taupydami kilometrus, yra tikrų tikriausias pramanas.
Žinoma, jis nėra atėjęs iš niekur, mat anksčiau, kai viena įkrova nuvažiuojamas elektromobilių atstumas, vertinant šiuolaikiniais standartais, buvo ypač menkas, entuziastai iš paskutiniųjų stengėsi sutaupyti kiekvieną įkrovos dalį.
Sunaudoja nepastebimą kiekį energijos
Išgirdęs mitą apie išjungiamą oro kondicionierių, siekiant padidinti įveikiamą atstumą karščiu tvieskiančią dieną, „100procelektrinis.lt“ tinklaraščio autorius Dainius Jakas netrunka jį paneigti. Specialisto teigimu, skaičiai rodo, kad kankintis karštyje tikrai neverta.
„Jeigu karšta, bet baterija yra aušinama – jai nėra jokio skirtumo. Naudojant kondicionierių, elektromobilis teoriškai nuvažiuoja šiek tiek mažiau, tačiau skirtumas nedidelis – šis agregatas labai ekonomiškas. Apytikriai skaičiuojant, kondicionierius naudoja apie 0,3 kWh/100 km. Tad jei elektromobilis vidutiniškai sunaudoja 20 kWh/100 km, su įjungtu vėdinimu šis skaičius bus 20,3. Tai iš esmės nekeičia situacijos“, – paaiškina specialistas.
Elektromobilius puikiai išmanantis pašnekovas samprotauja, kad praverti langus vietoj kondicionieriaus gal ir gali būti efektyvu sukinėjantis mieste, tačiau išvažiavus į užmiestį nelieka abejonių, jog, norint vėsintis, geriau įjungti tam skirtą sistemą. Be to, atverti langai skriejant dideliu greičiu smarkiai sumažina važiavimo komfortą.
Jam antrina ir automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas, prisimenantis, kaip vos per kelerius metus tiek jo, tiek daugelio vairuotojų požiūris į elektromobilių naudojimą pasikeitė.
„Prieš keletą metų dalyvavau elektromobilių lenktynėse. Ten siekėme didžiausio įmanomo efektyvumo – teko važiuoti per kvaitinantį karštį be kondicionieriaus, uždarytais langais, o ir greitis turėjo būti kiek įmanoma mažesnis. Tai buvo ne važiavimas, o gryna kankynė, bet turėjome tikslą ir tai tas kelias valandas pateisino. Tuomet su „Hyundai Ioniq“ mums pavyko užfiksuoti vos didesnes nei 12 kWh/100 km sąnaudas, bet jeigu taip būtų reikėję važinėti kasdien, vargu ar būčiau ryžęsis.
Tuo tarpu šiemet tose pačiose lenktynėse dalyvavau su bene brangiausiu ir moderniausiu elektromobiliu rinkoje – „Mercedes-Benz EQS“. Važiavome didžiausiu leistinu greičiu su visada įjungtu kondicionieriumi, muzika, o prie USB jungčių buvo prijungti telefonai – finišavus visos kelionės vidutinės sąnaudos buvo apie 18 kWh/100 km“, – palygina žurnalistas.
Apžvalgininkas sako, kad tai puikiai parodo, jog elektromobiliai tampa vis našesni, o komfortą juose aukoti reikia nebent išskirtiniu atveju, bet, kad toks nutiktų, šansų yra tiek pat, kiek ir pritrūkti degalų riedant vidaus degimo varikliu varomu automobiliu.
Svarbu aušinti bateriją
Žvelgiant plačiąja prasme, vienas esminių elektromobilių ir vidaus degimo varikliu varomų automobilių skirtumų yra jų našumas. Pastarieji įprastai pasiekia 20–30 proc. energetinį našumą, o tai reiškia, kad likusi degaluose esančios energijos dalis iššvaistoma kaip šiluma. Tuo tarpu, remiantis skirtingais skaičiavimais, elektromobiliai pasiekia 70–90 proc. našumą, tačiau tam reikalingos tinkamos sąlygos, o viena iš jų – tinkama baterijos temperatūra.
„Kiekviena baterija turi savo temperatūrų ribas, kur ji „gerai jaučiasi“. Tad labai svarbu, kaip gamintojai išsprendžia šį klausimą. Pavyzdžiui, „Nissan Leaf“ baterijos nėra niekaip aušinamos, tai reiškia, kad baterijai užkaitus mažinama tiek į variklius perduodama galia, tiek įkrovimo greitis. Tie elektromobiliai, kurie turi baterijų aušinimo sistemą, įprastai nesusiduria su šia problema“, – dėsto D. Jakas.
Optimali temperatūra baterijų gamybai naudojamam ličiui yra tarp 10 ir 30 laipsnių Celsijaus, tad kaitrią vasaros dieną automobiliui stovint saulėtoje vietoje baterija gali perkopti šią ribą. Norint ją efektyviai įkrauti arba važiuoti elektromobiliu, reikės aušinti bateriją.
Beje, baterijos kaista ne tik nuo aplinkos. Važiuojant ilgai arba dinamiškiau nei įprasta, taip pat kraunant bateriją, dėl jos viduje vykstančių procesų energijos kaupykla ima kaisti.
Tam, kad būtų pasiektas kuo didesnis našumas ir elektromobiliais būtų galima leistis į ilgas išvykas arba keliauti į šiltuosius kraštus, baterijų aušinimo įranga dabar montuojama ne tik brangiuose „Mercedes-EQ“ ar „Porsche“ elektromobiliuose, bet ir tokiuose kompaktinės klasės elektriniuose SUV kaip „Renault Megane“, „Peugeot e-2008“ ar „Opel e-Mokka“.
Trys būdai
D. Jakas skaičiuoja, jog yra trys pagrindiniai baterijų aušinimo būdai, vienas kurių – aušinimas oru. Pašnekovas savo tinklaraštyje tai sulygino su kavos aušinimu pučiant orą burna – elektromobiliuose tam naudojamas salono oras.
Pastaroji aušinimo sistema yra bene pati elementariausia, bet, siekdami geresnio efekto, gamintojai pristatė tinkamesnių būdų. Vienas jų – baterijų aušinimas kondicionuojamu oru.
„Paprastai ši sistema naudoja oro kondicionavimo sistemą. Vienas iš jos radiatorių įtaisomas baterijos korpuso viduje ir ten esantis ventiliatorius pučia orą pro radiatorių į baterijos vidų“, – pasakoja D. Jakas.
Šiuo būdu baterijos aušinamos tokiuose elektromobiliuose kaip „Renault ZOE“ ar „Nissan e-NV200“. Tiesa, net ir pastarasis aušinimo metodas netenkina modernių elektromobilių poreikių, o praktika rodo, kad šiandieną vienas efektyviausių būdų baterijas vėsinti skysčiu.
Skirtingi gamintojai naudoja skirtingus skysčius ar vamzdelius, bet principas visur panašus – tarp baterijos komponentų išvedžiotais plonais vamzdeliais teka skystis, kuris ir aušina visą akumuliatorių bloką. Tokiu pačiu principu baterijas aušina tiek jau minėti „premium“ segmento modeliai „Mercedes-EQ“ ar „Audi e-tron“, tiek populiarūs masiniai miesto modeliai, kaip antai SUV „Peugeot e-2008“ ar hečbekas „Peugeot e-208“.
Taigi, nors žiemą elektromobilių vairuotojams tenka priprasti prie trumpesnio nuvažiuojamo atstumo viena įkrova, tų elektromobilių vairuotojai, kurių baterijos yra tinkamai aušinamos, vasarą gali mėgautis visomis komforto funkcijomis nekvaršindami galvos dėl padidėjusių elektros sąnaudų bei sumažėjusio atstumo.
