Kauno miesto savivaldybės taryba dar šių metų vasarį sutiko VI fortą perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejaus žinion. Apie galimybes čia perkelti karo technikos ekspoziciją kalbėta bemaž jau prieš ketvirtį amžiaus, tačiau derybos kaskart įstrigdavo. Pastaraisiais metais Kauno miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos uoliau plėtoti šį projektą, o galiausiai drauge su Krašto apsaugos ministerija bei Vytauto Didžiojo karo muziejumi buvo surastas bendras sprendimas.
„Pirmuosius du dešimtmečius buvo daug kalbų, mažai darbų. Žadėta į šią teritoriją investuoti 10 mln. eurų. Bet viskas tik ir liko kalbomis. Pastaruosius penkerius metus vyko diskusijos, planavimas, projektavimas, kol galiausiai, prieš 10 mėnesių, Krašto apsaugos ministerija ir Kauno miesto savivaldybė sukirto rankomis. Tai, ką šiandien matote čia – apšvietimas, technika, aikštelės, viskas padaryta per 10 mėnesių. Tikimės, jog ekspozicija lankytojams duris atvers per metus. Karo technika – ne tik tankai. Tai visa tai, kas naudojama mūšio lauke. Tai ir orlaiviai, ir laivų dalys, ir karo inžinerija. Čia atkeliaus ir prezidentinis sraigtasparnis, du orlaiviai, tad prašysime savivaldybės išplėsti sklypo ribas iki Kryžių kalnelio“, – teigė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. Kęstutis Kuršelis.
Pasak jo, visa nusidėvėjusi karinė technika, esanti Lietuvoje – nugulė ir nuguls VI forte. Ekspozicija gyva, nuolat atsinaujinanti – tik nusidėvėjus kokiai šiuo metu Lietuvos kariuomenės naudojamai technikai, ji atkeliaus į šį muziejų.
Po dešimtmečio tikisi apgulties
Skirtingo kalibro ginklai, sunkioji artilerija, įvairaus tipo transporto priemonės, inžinerinė technika, šarvuočiai, kariniai kateriai, radiolokatoriai, ryšių bei navigacijos priemonės ir kiti eksponatai, – visa tai jau greitai taps prieinama kauniečiams ir miesto svečiams K.Baršausko gatvėje esančioje VI forto teritorijoje. Pasak Karo istoriko prof. dr. Valdo Rakučio, muziejuje galima bus rasti iš įvairių šalių atkeliavusios karinės technikos.
„Tikimės šiuo muziejumi pritraukti asmenų į kariuomenę. Gal koks vaikas, pamatęs šarvuotį, užsinorės tarnauti Lietuvai. Taip užauginsime karo technikus. Džiugu ir dėl to, kad atgimė VI fortas, kuris ims tarnauti šių dienų pasauliui. Gal ateis ir koks verslas į fortus. Be to, Kaune gyvena daug automobilių restauratorių – bus šis muziejus gal ir jų traukos centru“, – vylėsi V.Rakutis.
Jis pabrėžė, kad žadama tvarkyti ne tik muziejaus vidų, bet ir išorę – šalinti forto užnugario griovyje susikaupusį vandenį.
Kolekcija džiaugėsi ir Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus, patikinęs, kad prabėgus dešimčiai metų, fortai bus ypatingai madingi – tikras deficitas. Pasak jo, norintys juos aplankyti, negalės sutilpti.
„Kariniai dalykai čia atliks taikią funkciją. Tankai tarnaus visuomenei“, – patikino S.Stoškus.
Kauno tvirtovės VI forto įgulos vadas Aurimas Petrauskas prisipažino, prieš porą metų nedrįsęs apie tai net pasvajoti – VI fortas tarnavo kaip benamių buveinė ar šunų pjautinių vieta. Galiausiai nutarta sukurti įgulą ir atgaivinti šią vietą.
„Tai yra eksperimentas. Tiek daug įvairiausių visuomeninių ir valstybinių jėgų gaivino šią vietą. Darbai tik prasideda“, – A.Petrauskui pritarė ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Kolekcijos vertė siekia milijonus
Padedant Lietuvos kariuomenės ir NATO šalių sąjungininkių kariams, beveik kasdien į Kauną sugrįžta vis nauja eksponatų partija iš Vilniaus. 2008 metais jie buvo išgabenti į tuomet sostinės Olandų gatvėje įsikūrusį Karinės technikos skyriaus ekspoziciją.
Naktį iš pirmadienio į antradienį Kauną pasiekę didžiuliai vilkikai pargabeno tankus „T-55“ ir „T-72“, o trečiadienį parvežti dar keli stambios karinės technikos eksponatai. Tokie logistikos darbai iš karių reikalauja ypatingų pastangų.
Naktį iš pirmadienio į antradienį Kauną pasiekę didžiuliai vilkikai pargabeno tankus „T-55“ ir „T-72“, o trečiadienį parvežti dar keli stambios karinės technikos eksponatai. Tokie logistikos darbai iš karių reikalauja ypatingų pastangų. Eksponatai gabenami naktimis siekiant išvengti transporto spūsčių. Be to, kariams tenka pasitelkti inžinerijos žinias su įspūdingo dydžio technika manevruojant miestų gatvėse.
Trečiadienį jau atgabenti į VI fortą didieji muziejaus eksponatai pristatyti žiniasklaidai. Kaip pristatymo metu tikino Kauno miesto mero pavaduotojas Simonas Kairys, tikimąsi teritorijos sutvarkymui ir ekspozicijos išlaikymui lėšų per Kultūros ministerijos konkursinę priemonę gauti ir iš Europos Sąjungos fondų.
Šiuo metu į VI fortą atgabenta apie 150 eksponatų, ateityje jų čia atsiras kur kas daugiau – iki 500. Dalis eksponatų, pvz., radijo stotys, bus išdėlioti vidinėse forto patalpose, dalis liks stovėti po atviru dangumi.
„Visa karinė technika, kurią čia matote, buvo pagaminta po II Pasaulinio karo. Kolekcijos vertė siekia milijonus. Vos keli eksponatai vis dar veikia ar važiuoja. Kuris eksponatas vertingiausias? Tikriausiai tas, kuris seniausiai pagamintas. Tai 1948-ųjų TGBIL M/42 D (SKP) serijos dvitiltis šarvuotis, praėjusiame dešimtmetyje į Lietuvą atkeliavęs kaip švedų labdara. Kai švedai jį pas mus pamatė, užpavydėjo. Sakė, tokių pačioje Švedijoje nebėra – nurašė, išdalino. Kiek galėtų jis kainuoti? Šimtus tūkstančių“, – patikino K.Kuršelis.
Tokie šarvuočiai, kurie buvo skirti pervežti visam skyriui – 13-ikos karių desantui, eksploatuoti nuo 1943 m. iki 1994 m. 8 500 kg svorio, 105 arklio galių bekelių monstras galėjo išvystyti iki 70 km/val. greitį. Ginkluotėje buvo du kulkosvaidžiai.
K.Kuršelis išskyrė ir dar keletą eksponatų. Pirmiausiai jis pirštu bakstelėjo į praėjusio šimtmečio 7-ajame dešimtmetyje pagamintą amerikietiškąjį M113 šarvuotį, kuris taip pat tarnavo kaip savotiškas taksi karo lauke.
„Įdomu lankytojams bus pamatyti ir sovietinius tankus „T-55“ ir „T-72“ (šis iš visų eksponatų sveria daugiausiai – 45 tonas), kurių Lietuvoje nebematėme nuo 1993-ųjų. Ir šie nebuvo palikti besitraukiančių rusų – lietuviams juos perleido lenkai“, – tikino Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius.
Trečiadienį į VI forto teritoriją atkeliavo ir vienas įspūdingiausių krovinių – Lietuvos kariuomenės ginkluotėje naudotas radijo lokatorius P40, sveriantis 36 tonas. Lokatoriaus, kuris buvo nurašytas vos prieš dvejus ar trejus metus ir vis dar yra veikiantis, gabaritai – įspūdingi: 3,7 metro aukštis (suskleistas, su antenomis aukštis siektų penkiaaukščio namo stogą), 13 metrų ilgis bei 3,5 plotis. Tokie lokatoriai, kontroliuojantys oro erdvę, stovėjo, anot K.Kuršelio, Ignalinoje ir Šilutės rajone.
Šio eksponato pervežimas sukėlė nemažai galvosūkių. Didžiausia problema buvo ne svoris, o gabaritai. Teko ieškoti maršruto žvyrkeliais, kur nepasitaikytų nė vieno tilto.
Pasak K.Kuršelio, karinė technika dažniausiai tarnauja apie dešimtmetį. Patekusi į 5-ąją kategoriją, ji būna nurašoma.
VI forte galima išvysti ir TGB 20 (Volvo C03 6x6-5-V) – vieną iš pagrindinių C304 modelių karinės transporto priemonės versijų, suprojektuotų XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje. Apie 75 proc. šių priemonių buvo skirta Švedijos karinėms pajėgoms.
Taip pat krovininį automobilį MAN 630L2A, skirtą Vakarų Vokietijos ir NATO šalių armijos reikmėms. Ar vieną iš žinomiausių XX a. 6-ojo dešimtmečio „Volvo“ karinių sunkvežimių – TL31 modelį. Šie sunkvežimiai Švedijos armijoje buvo naudojami daugiau kaip 40 metų.
Taip pat rasite ir bezinvežį TZA-7,5-5334, sukurtą Tichoreckio gamykloje „Raudonasis kūjis“. Sukurtas automobilio MAZ 5334 pagrindu, skirtas užpildyti kuru skraidymo aparatus, oro temperatūrai esant nuo minus 40 iki plius 50.
Akį traukia ir XX a. 5-ajame dešimt. žinomos lengvųjų automobilių gamintos „Dodge“ kariniai gaminiai – „Dodge Power Wagon WM300“.
Netrukus į VI forto muziejų turėtų atkeliauti ir A.Brazausko šarvuotas automobilis.
