Po antradienio rytą įvykusios nelaimės imta peikti Lietuvos automobilių kelių direkciją, kuriai priklauso šis kelias. Slengių bei Gindulių bendruomenės skundžiasi jau nuo 2016 metų prašanti čia įrengti perėjas, tačiau vis nesulaukianti savo eilės.
Pareigūnai pastebi kitas problemas, kurias sukelia elektriniai ar paprasti paspirtukai bei dviračiai. Atkreipiamas dėmesys, jog nepilnamečiai juda nedėvėdami šalmų, dažnai nežinodami taisyklių. Tėvai, vaikus aprūpinę tokiomis transporto priemonėmis, nepaaiškina, kur ir kaip galima judėti.
15min apie problematiką ir skaudžią nelaimę kalbėjosi su įvykio vietoje buvusiu Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininku Mindaugu Džermeika.
– Antradienį įvykusi nelaimė sukrėtė miestiečius, kiekvienas pajuto užuojautą ir skausmą, o pati nelaimė priminė, kad taip nutikti gali bet kurioje šeimoje. Buvote įvykio vietoje, ar nesijaučiate prislėgtas?
– Taip, aš pats buvau įvykio vietoje. Netoliese darbavomės renginyje, buvo „Diena be automobilio“, prie Klaipėdos universiteto dalyvavome prevenciniame renginyje, o po to gavę tą informaciją nedelsdami nuvažiavome į įvykio vietą. Vaizdas kraupus... Mane patį sukrėtė, nes pats turiu 14 metų dukrą, tas visas vaizdas iki šiol stovi akyse – ir tėvų gailestis, ir pačios įvykio aplinkybės. Yra kaip yra, toliau gyventi reikia. Užuojauta tėvams... Vėlgi turime visi pasidaryti išvadas, susivokti, kaip toliau gyventi ir dalyvauti eisme.
– Šitas skausmingas įvykis tapo savotiška pamoka visiems...
– Būtent, apie tai ir kalbame. Kol kas mes tikrai tyrimui nenorime kenkti, nenorime rodyti vaizdo, kurį gavome iš priekyje stovinčio automobilio vaizdo registratoriaus, vaizdo įrašas pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, matomos visos aplinkybės.
Suvokiame, kad tas įrašas, visa situacija yra kaip ir savotiška edukacinė medžiaga, kaip neturi elgtis tam tikri eismo dalyviai. Gal ateityje ir paviešinsime, kai baigsis ikiteisminis tyrimas, tačiau matydami tą vaizdą, kaip tam tikri dalyviai nesivadovauja taisyklėmis, tai moko mus visus, ir policiją, kur turėtume kreipti dėmesį, kad sudrausmintume tam tikrus eismo dalyvius.
– Viešumoje daug kalbėta, kad berniukas, nusprendęs dieną be automobilio į mokyklą važiuoti kitaip, judėjo elektriniu paspirtuku nedėvėdamas šalmo. Priminkite dar kartą, kokio amžiaus eismo dalyviams privalu jį dėvėti.
– Taisyklės mini būtent nepilnamečius asmenis, asmenis iki 18 metų. Elektrinį paspirtuką priskiriame prie dviračio sąvokos, jis apima dviračio kategoriją, paspirtukininkai turi vadovautis, kas parašyta Kelių eismo taisyklėse dviračių vairuotojų reikalavimuose. Mes akcentuojame ne vieną kartą ir darydami policijos reidus atkreipiame dėmesį į nepilnametį asmenį, kuris nedėvi šalmo.
Vasaros sezono metu sustabdome dviračiais važiuojančią šeimyną, tėvai mina kartu su vaikais, atkreipiame dėmesį, kad vaikai nedėvi šalmų. Mes nepilnamečių asmenų negalime nubausti, tik nuo 16 metų tampa teisiniu subjektu. Iki 16 metų negalime skirti administracinės baudos, tačiau tėvams aiškiai nurodome, paskiriame pastabą, kad jūs nesirūpinate savo vaikais, kas numatyta Kelių eismo taisyklėse – privalo dėvėti šalmą ar paspirtuku, ar dviratį mintų ir absoliučiai nesvarbu, kokiais keliais mina.
Ta norma Kelių eismo taisyklių veikia imperatyviai – jei vaikas išvyksta į viešąjį eismą, iš namų kiemo išmina į bet kokios kategorijos gatvę, jis privalo dėvėti šalmą. Pabrėšiu tai, kad Kelių eismo taisyklėse pasakyta, kad nuo 14 metų gali savarankiškai minti gatvėmis. Vadinasi, jei mina ar važiuoja paspirtuku vaikas jaunesnis, negali be tėvų minti miesto gatvėmis, šaligatviais ar už savo gyvenamosios teritorijos ribų net ir iki artimiausio prekybos centro, jis negali savarankiškai išvažiuoti. Atsiranda atsakomybė tėvams. Tėvai turi rūpintis, kad neišvažiuotų ir nedalyvautų eisme savarankiškai. Privalo būti su tėvais, minti su jų priežiūra.
– Ar šiuo atveju šalmas berniuką būtų išgelbėjęs?
– Negaliu atsakyti. Priklauso, kur patiria didžiausią smūgį. Tame skaudžiame įvykyje patyrė smūgį į galvą. Įvykio vietoje kalbantis su medikais jie konstatavo, kad gal net ir šalmas būtų neišgelbėjęs.
Šiuo atveju nelaimės vietoje nėra perėjos. Yra iš namų masyvo išvažiavimo kelias, pažymėta, kad šalutinis kelias susikerta su pagrindiniu. Berniukas vyko galimai į dviračių taką, kuris buvo kitoje kelio pusėje, nes dešinėje pusėje nebuvo, jis buvo kairesnėje pusėje. Tokiu būdu, ką mini taisyklės, kad dviratininkas ar paspirtukininkas kirsdamas važiuojamąją kelio dalį turi pristabdyti, sustoti, įsitikinti, kad saugu, netrukdyti kitiems eismo dalyviams. Kirsti gatvę dviračiu galima tik jei yra pažymėta dviračių perėja, tada turi teisę nenulipti, bet vėlgi įsitikinant, kad saugu, o ne aklai važiuoti.
– Problemine sritimi pareigūnai įvardija nuomojamus elektrinius paspirtukus. Kokias grėsmes matote?
– Mes esame pasitvirtinę priemonių planą kontroliuoti šias transporto priemones. Nekalbu apie konkrečios įmonės transporto priemones. Didmiesčiuose plačiai naudojami paspirtukai, jais lengvai galima pasinaudoti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Mes pamatėme problemų, gavome ne vieną nusiskundimą, kad pėsčiųjų takuose, senamiesčio zonoje pravažiuojantys paspirtukininkai nesilaiko saugumo reikalavimų, nustatyto greičio. Jei važiuoji pėsčiųjų taku, Kelių eismo taisyklėse nustatyta greitis 3-7 km/val. take. Tai šiek tiek didesnis greitis nei pačių pėsčiųjų. Pėsčiasis eina maždaug 5 km/val. greičiu. Paspirtuko vairuotojas turi saugotis ir užtikrinti saugumą, pėsčiasis turi pirmumą pėsčiųjų take, taigi, dviračio, paspirtuko vairuotojas neįgauna pirmumo teisės elgtis pėsčiųjų take, turi nulipti, praleisti. Mums, policijai, gana sudėtinga pamatuoti greitį, greičio matavimo įrenginiai ne visais atvejais leidžia pamatuoti.
Penktadienį darėme Tiltų gatvėje, senamiestyje, reidą, buvo nemažas skaičius sustabdytų paspirtukininkų, išnuomotų, paaiškinta, kaip važiuoti pėsčiųjų takais, kokį greitį pasirinkti, buvo pamatuotas neblaivumas. Buvo vienas kitas neblaivus.
Ar buvo su šalmais? Pasigilinus į tos kompanijos nuomos sutarties elementus, mano žiniomis, paspirtukus gali nuomotis tik pilnametis, virš 18 metų. Jam šalmas neprivalomas. Yra gudravimų, išnuomoja tėvai per programėles, apmoka iš tėvų telefono ir tampa vairuotoju. Tokiu atveju privalo dėvėti šalmą, bet sukontroliuoti, kas kokioje miesto vietoje galimai išsinuomojo, labai sudėtinga, atsakomybė krenta tėvams. Tėvai turi suvokti, kuo leidžia naudotis savo vaikui, privalo užtikrinti saugumą dėvint šalmą, pranešant kokia grėsmė ir pan.
– Po nelaimės miestas gedi kartu su šeima, bet dažnas tikrai pagalvojo ir apie vairuotoją, kuriam teko ne mažesnė širdgėla.
– Daug daugiau įvykių tokių yra, ne vienintelis, kai partrenkiamas paspirtukininkas. Tik pasekmės skirtingos, žūsta arba būna sužalojami.
Kalbant apie šį konkretų įvykį, nesinorėtų konstatuoti, kas yra kaltas, palikime pilnai tyrėjams ištirti. Kalbant bendrąja prasme, vairuotojai, kurie atsiduria tokiose situacijose, nekalbant apie kaltę, sukrėtimą tikrai patiria, ir nemenką. Ne su vienu tekę pabendrauti, būna lengvai arba sunkiai šokiruoti. Šioje situacijoje policija liko neabejinga. Turime vietinius psichologus, juos į įvykio vietą siuntėme, kad bendrautų tiek su viena, tiek su kita puse. Bandėme palengvinti tą širdgėlą, psichologinę būseną nieko nelaukdami. Pasirūpinome, kad valstybinis psichologas padėtų čia, toje vietoje, kiek įmanoma. Suprantame, kad tėvams tai menka užuojauta, bet kiek maksimaliai galime, tiek padedame.
