Degalų bako anga kai kuriuose automobiliuose yra kairėje, o kituose – dešinėje pusėje. Jei automobilį vairuojate pirmą kartą ir įlipdami neatkreipėte dėmesio, jums tikrai nepasisekė – degalinėje teks spėti, kaip geriau sustoti. Gerai nors tai, kad kai kuriuose automobiliuose prietaisų skydelyje yra nedidelė rodyklė, kuri nurodo, kurioje pusėje yra minėta anga. O juk būtų gerai, kad visi gamintojai susitartų dėl šio klausimo.
Beje, lengviausias būdas išvengti nesklandumų degalinėje būtų degalų bako užpildymo angą palikti tiesiog per vidurį. Tokį sprendimą anksčiau buvo priėmę keli JAV automobilių gamintojai. Tai buvo išties patogu dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, buvo nesvarbu, prie kurios degalų pompos pusės sustosite – degalų bako užpildymo anga buvo lengvai pasiekiama iš abiejų pusių. Toks sprendimas taip pat padėjo paslėpti degalų bako dureles už valstybinių numerių – taip kėbulo paviršiai išliko lygesni. Tačiau dabar naujuose automobiliuose toks sprendimas yra negalimas.
Nauji saugumo reikalavimai nurodo, kad degalų bako užpildymo anga turi būti plačiausioje kėbulo vietoje, toli nuo smūgius sugeriančių saugumo zonų. Kitaip tariant, įprastuose lengvuosiuose automobiliuose ji privalo būti šone, o ne gale, kaip buvo kai kuriuose klasikiniuose amerikietiškuose sportiniuose automobiliuose. Turint omenyje dureles ir saugumo zonas, vietų įrengti degalų bako užpildymo angą lieka nedaug. Tačiau gamintojai patys sprendžia, kurioje pusėje – kairėje ar dešinėje – ši anga bus.
Daugelis Europos markių degalų bako užpildymo angas turi dešinėje (keleivio) pusėje, o štai korėjiečių ir japonų gamintojai dažniau renkasi kairį kėbulo šoną. Visgi kai kurie gamintojai net savo pačių gamyboje turi įvairių sprendimų.
Visi lengvieji „Volkswagen“ grupės automobiliai degalų užpildymo angas turi dešinėje. Priežastis – labai paprasta. Nors vairuotojui tenka apeiti automobilį, krapštydamasis prie angos ir pildamas degalus jis yra saugioje pusėje. Tai yra, jei automobilis būtų pastatytas kelkraštyje, žmogus prie degalų bako angos būtų ne eismo pusėje, todėl jam būtų saugiau.
Tačiau „Volkswagen“ negamina specialių kėbulų šalims, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse. Taip pat ir japonų bei korėjiečių gamintojai nekuria kėbulų specialiai Europai. Todėl ir turime tiek mašinų, kurių degalų bakas atsidaro kairėje pusėje. Kita vertus, kodėl tada kai kurie gamintojai net savo gamose turi modelių su į skirtingas puses atsidarančiais degalų bakais?
Viskas priklauso ir nuo degalų bako dizaino ir kitų konstrukcinių sprendimų. Kartais vietos vienoje pusėje degalų bako durelėms tiesiog nelieka. Pavyzdžiui, nors visi lengvieji „Volkswagen“ automobiliai turi degalų bako užpildymo angas dešinėje, tos pačios markės komerciniai T serijos automobiliai yra pripildomi kuro iš kairės pusės.
Taip yra dėl to, kad „Transporter“ mikroautobusas turi slankiojančias dureles dešinėje pusėje. Jų mechanizmas nepalieka vietos degalų bako užpildymo angai už galinių durelių, todėl ji yra įrengta vairuotojo pusėje. Tiesa, vėliau pasirodė ir „Transporter“ automobilių su slankiojančiomis durelėmis abiejose pusėse, tačiau degalų bako anga išliko tiesiai už vairuotojo vietos.
Būta ir automobilių, kurie turėjo dvi angas – po vieną kiekvienoje pusėje. Tačiau tai, žinoma, nepasiteisino. Vairuotojai vis tiek dažniau naudojosi viena anga, o dvi nereikalingai didino automobilio gamybos kaštus. Standartinis sprendimas, žinoma, būtų gerai. Tačiau formos kėbulų gamybai būtų brangesnės, nes reikėtų atsižvelgti į kiekvienos šalies eismo specifiką.
Viena vertus, patogu vairuojant japonišką automobilį turėti įpylimo angą vairuotojo pusėje – nereikia taip toli eiti, o ir prie pompos privažiuoti galima tiksliau. Tačiau kita vertus, jei tektų degalų įsipilti kur nors pakelėje, tikrai jaustumėmės saugiau, kai tarp vairuotojo ir eismo srauto stovėtų automobilis.
