Kas yra mažiau taršus automobilis
Aplinkos ministerijos svarstymui pateiktame dokumente nurodoma, kad mažiau taršus automobilis, tai transporto priemonė (M1 klasės), kurios bendras išmetamas CO2 kiekis ne didesnis kaip 130 g/km, pirmosios registracijos data nuo 2013 m. arba vėliau.
Transporto priemonė turi būti varoma viena iš šių degalų rūšių – benzinu; benzinu/dujomis; benzinu/elektra; benzinu/elektra, dujomis; benzinu/elektra, suskystintomis dujomis; benzinu/etanoliu; benzinu/etanoliu, dujomis; benzinu/gamtinėmis dujomis; benzinu/suskystintomis dujomis; dujomis; elektra; etanoliu; gamtinėmis dujomis (šie kriterijai netaikomi elektromobiliams).
Kaip ir kas gali gauti kompensacijas
1000 eurų kompensacijas už mažiau taršius automobilius galės gauti tik fiziniai asmenys. Jų senoji transporto priemonė turės atitikti tam tikrus reikalavimus.
Kompensacijos galės prašyti žmogus, eksploatavęs lengvąjį (M1 klasės) automobilį, registruotą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ne mažiau kaip 12 mėnesių, nustatyta tvarka pridavęs šį automobilį sunaikinti ir gavęs eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą (toliau – ENTP), ir šį automobilį išregistravęs iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro kaip ENTP.
Tai padaręs, žmogus turi įsigyti ir savo vardu įregistruoti mažiau taršų automobilį arba lizingo būdu įsigyti (tampa automobilio valdytoju) mažiau taršų automobilį.
Automobilio registracijos liudijime turi būti nurodytas bendras išmetamas automobilio CO2 kiekis ir automobilio pirmosios registracijos data.
Toliau automobilio savininkas, norintis gauti kompensaciją, užpildo nustatytos formos prašymą ir užtikrina, kad aukščiau nurodyta informacija bus pateikta registruojant automobilį.
Kompensacijos galima ir netekti
Tiesa, siūloma, kad šiuo būdu vienas žmogus galės gauti vieną kompensacinę išmoka. O automobilis, su tuo pačiu identifikaciniu numeriu (toliau – VIN numeriu), gali būti kompensuojamas tik vieną kartą. Tai reiškia, kad jį pardavus kitam žmogui, šis kompensacijos už tą patį automobilį gauti nebegalės.
Taip pat privalu užtikrinti, kad išlaidos mažiau taršiam automobiliui įsigyti nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos daugiau nei vieną kartą.
Vertėtų nepamiršti, jog gavus 1000 eurų kompensaciją ir įsigijus mažiau taršų automobilį, jį reikės išsaugoti bent dvejus metus ir negalima jo parduoti, įkeisti ar perleisti kitiems asmenims. Pažeidus šiuos reikalavimus, savininkas privalo grąžinti kompensacinę išmoką. Išskyrus atvejus, kai automobilis po eismo įvykio sugadintas nepataisomai.
Apmokestins taršius automobilius
O jei visgi nuspręsite nepirkti mažiau taršaus automobilio, teks patuštinti piniginę, mokant mokesčius.
Kaip jau rašėme anksčiau, Aplinkos ministerija siūlė 20 eurų apmokestinti taršius automobilius, išskiriančius nuo 130 g/km anglies dvideginio. Šis siūlymas, ekspertų nuomone, yra paviršutiniškas ir kelia daugiau klausimų, nei suteikia atsakymų.
Neaišku, kaip bus pasielgta su mažiausias pajamas turinčiomis socialinėmis grupėmis, kaip mokestis bus administruojamas, kaip ir už ką konkrečiai jį mokės. Galų gale – kam bus panaudotos surinktos lėšos.
Apmokestinamos taršos kartelė pasirinkta remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir taikomasi į mažiausiai teršiančius automobilius. O už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, teks primokėti po 50 euro centų. Taigi, jei automobilis išskiria 150 g/km anglies dvideginio, mokėsite 30 Eur per metus (20 Eur už 130 g/km ir dar papildomai 10 Eur už viršytus 20 g/km).
Miestuose – automobilių taršos tikrinimas
Lyg tyčia, pirmadienį paskelbta, kad nuo rugsėjo 9 dienos bus matuojamas teršalų kiekis automobilių išmetamosiose dujose.
Kaip skelbiama, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) ir policijos pareigūnai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus regionuose šias akcijas vykdys iki rugsėjo 20 d.
Jų metu bus atliekami kontroliniai anglies monoksido kiekio matavimai – transporto priemonių su benzininiais varikliais išmetamosiose dujose ir transporto priemonių su dyzeliniais varikliais išmetamųjų dujų dūmingumo.
Transportas – vienas didžiausių oro taršos šaltinių Lietuvoje. Ši problema ypač opi didžiuosiuose šalies miestuose. AAA prognozėmis, iki 2019 m. pabaigos nustatyta kietųjų dalelių norma paros koncentracijai (35 dienos per metus) gali būti viršyta Kaune ir Klaipėdoje.