LAKD Išmaniųjų transporto sistemų ir kelių apmokestinimo departamento direktorius Darius Ražinskas pranešė, kad 34,8 mln. eurų paskolos sutartis su Finansų ministerija pasirašyta spalį, pagal ją projektas bus finansuojamas valstybės iždo lėšomis.
Paskola suteikta iki 2025 metų gruodžio pabaigos su 0,001 proc. palūkanomis, BNS pranešė direkcija.
Pasak D.Ražinsko, nauja sistema kainuotų iki 40 mln. eurų. Anksčiau skelbta projekto vertė siekė 90 mln. eurų.
Kaip BNS informavo direkcijos atstovė Aušra Ramoškaitė, projekto vertė sumažėjo įvertinus rinkos tendencijas, dabartinę infrastruktūrą bei naujas technologines galimybes.
D.Ražinsko teigimu, jau paskelbti du pagrindiniai konkursai: informacinės sistemos įrengimo ir papildomos kontrolės įrangos pirkimo.
„Deriname papildomų reikalingų teisės aktų įgyvendinimą su Susisiekimo ministerija. Rengiame komunikacijos strategiją, kurią paleisime prieš startuojant projektui“, – Seimo Ekonomikos ekonomikos komitete praėjusią savaitę sakė D.Ražinskas.
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sakė, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, neturinčių efektyvios kelių apmokestinimo sistemos.
„Žinant žaliąjį kursą, mes tikrai manome, jog šis sprendimas turi būt padarytas, kadangi jis galės tiksliai įgalinti principą „teršėjas moka“. (…) Labai svarbu pabrėžti, jog kelių būklė, kuri yra bloga ir finansavimo labai stipriai trūksta (…), tos surinktos pajamos iš e. tolingo bus skiriamos magistralinių kelių plėtrai“, – komitete sakė viceministras.
Transporto inovacijų asociacijos prezidentė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė teigė, jog diegiant naują sistemą labai svarbu vairuotojams suteikti pereinamąjį laikotarpį.
„Pasižiūrėkim, kas darosi Lenkijoje, kur prieš porą savaičių tapo privalomas e. tolingas ir matome, su kokiomis didelėmis problemomis jie susiduria. Todėl iš karto būtų prašymas užtikrinti pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį dabar veikiančių alternatyvų naudojimui“, – sakė R.Andziukevičiūtė-Buzė.
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai taip pat nepatenkinti būsima nauja tvarka, kai rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo. Anot jų, ji iki 20 kartų išaugins kelių mokestį, kartu augs transporto kaštai, o tai nuguls ant vartotojų pečių.
Vežėjai taip pat skundėsi, kad kelių kokybė Lietuvoje prastesnė, nei Vakarų Europoje ar Skandinavijoje.
Kelių apmokestinimo pakeitimus kadencijos pabaigoje priėmė buvusi valdžia – Seimas pernai lapkritį leido Kelių direkcijai diegti naują sistemą.
Susisiekimo ministerija tuomet teigė, kad europinė kelių rinkliavos sistema atitiks Europos Sąjungos principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, bus teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu.
Nauja tvarka įsigalios 2023 metais. Įmoka bus skaičiuojama atsižvelgiant į automobilio tipą ir išmetamų teršalų kiekio standartus. Mokestis bus imamas tik už važiavimą valstybinės reikšmės magistraliniais keliais.
