Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 05 25 /16:31

Nutiesę 1 kilometrą paploninto kelio, kelininkai legaliai pasisavindavo 60 tūkst. eurų

Šalies kelių tiesimo ir remonto įmonės nuo šiol turės laikytis griežtesnių reikalavimų, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Anot jo, dabar rangovai gali kelio dangą paploninti net 10 centimetrų ir taip sutaupyti lėšų bei daugiau uždirbti. Nuo šiol jiems bus leista dangą ploninti tik 3 centimetrais.
Remontuojamas kelias Anykščiai-Molėtai
Asociatyvi nuotr.: remontuojamas kelias / Andriaus Repšio nuotr.

„Tiesiant kelią gali visko būti, bet kad būtų toks masinis reiškinys, tokio kelio ploninimo kitose šalyse nėra. Kelių transporto tyrimų institutas atliko tyrimus keliuose ir matosi, kad 80 proc. atvejų kelias buvo plonintas, o nemaža dalimi tai buvo daroma maksimalia riba – 10 centimetrų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo R.Masiulis.

Konkrečių įmonių, kurios galėjo piktnaudžiauti leistina riba ir ploninti kelio dangą, ministras neįvardijo, tačiau, BNS žiniomis, dauguma patikrintų atvejų tai buvo bendrovės „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“, „Žemaitijos keliai“, „Fegda“, „Alkesta“, „Lemminkainen Lietuva“.

Anot jo, tiesiant 1 kilometrą kelio, rangovai legaliai ir teisėtai dabar gali pasisavinti apie 60 tūkst. eurų. Todėl nuo gegužės rangovai galės paploninti kelią tik iki 3 centimetrų.

1 kilometro kelio tiesimo darbe rangovai šiuo atveju legaliai ir teisėtai galėjo pasisavinti apie 60 tūkst. eurų

„Keliams skiriama daug lėšų, daug investuojama, bet kaip paaiškėjo, pats darbas buvo atliekamas ne taip, kaip mes tikėjomės. Skaičiai rodo, kad 1 kilometro kelio tiesimo darbe rangovai šiuo atveju legaliai ir teisėtai galėjo pasisavinti apie 60 tūkst. eurų. Jiems tą leido padaryti galiojantys normatyvai, kurie, mano nuomone, buvo neatsakingai taip ilgai laikomi“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

2012–2016 metais Lietuvos keliams skirta daugiau kaip 1 mlrd. eurų, nutiesta 1,8 tūkst. kilometrų kelių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis sakė, kad, rangovams viršijus 3 cm reikalavimą, jie turės savo lėšomis nugremžti viršutinį kelio dangos sluoksnį ir nutiesti naują kelią.

„Ne rangovai mums duoda toną, o mes rangovams duodame toną, ir jeigu jie negali prisitaikyti prie naujų reikalavimų, jie neturėtų dirbti“, – spaudos konferencijoje sakė E.Skrodenis.

R.Masiulio teigimu, taip pat įtariama, kad, tiesdami kelius, rangovai galėjo naudoti nekokybiškas medžiagas.

„Šių metų vasarą pasitelksime nepriklausomus ekspertus iš užsienio, kurie tirs, koks buvo kelio dangos storumas, ir kurie tikrins medžiagų kokybę. Šiemet taip pat bus įvestas naujas reikalavimas nuolat pildyti elektroninį statybos darbų žurnalą. Dabar tie žurnalai pildomi per vieną naktį, akivaizdžiai viskas daroma vienu metu, nors turėtų būti pildoma nuolat“, – teigė susisiekimo ministras.

Kelių kokybės kontrolės standartas, numatantis galimybę kelią paploninti iki 10 centimetrų, paskutinį kartą buvo pakeistas 2009 metais.

„Tai leido rangovams sutaupyti lėšų ir uždirbti daugiau, buvo sudarytos legalios galimybės geriau gyventi“, – sakė R.Masiulis.

Kelininkai atmeta susisiekimo ministro kaltinimus

Susisiekimo ministerijai sugriežtinus kelių dangos reikalavimus, kelininkai teigia su jais nesusipažinę. Kelių įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas atmeta ministro kaltinimus, neva iki šiol rangovai darbus atlikdavo nekokybiškai ir dėl to daugiau uždirbo. Rimvydas Gradauskas tokius ministro teiginius vadina melu.

„Ką šiuo metu numatė ir perdarys Kelių direkcija, deja, mes informacijos neturime. Birželio pradžioje susitinkame su Kelių direkcijos vadovybe ir esame pateikę klausimų dėl girdimų naujų norminių dokumentų. Rangovai nesusigaudo, kokie pakeitimai ir kas čia bus, kyla daug klausimų, kaip reikės dirbti“, – BNS sakė R.Gradauskas.

Jis taip pat atmeta ministro kaltinimus.

„Ar yra suploninimas, ar jo nėra, už kelią užsakovas moka už kvadratus ar kilometrus, kiek yra padaroma. (...) Visa esmė konstrukcijoje, kad kelias atitiktų stiprumo savybes – jeigu gaunamas reikalingas kelio stiprumas, tai aš nežinau, ar užsakovas gali skųstis“, – kalbėjo „Lietuvos kelių“ vadovas.

Jo teigimu, ar kelias atitinka stiprumo reikalavimus, vertina valstybės valdoma bendrovė „Problematika“.

„Kai išgirdau, kiek ten daug kilometrų negerai padarytų darbų, tikrai noriu drąsiai pasakyti, kad tai – melas. (...) Mus žeidžia tokie dalykai, kai staiga tampame kažkokie blogi, manau, kad nepelnytai gauname tokį įvaizdį. O kad sutaupome kažką, tai iš viso nesuprantami dalykai. Mes gi dirbame konkurencinėje aplinkoje ir sumokama ne už atskirus sluoksnius, o už kvadratus“, – sakė R.Gradauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?