Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Paradoksas: dūmais apsipylę seni dyzeliai važinėja policijai po langais

Lietuvos vyriausybė, sekdamas ES direktyvomis, orientuojasi į Žaliąjį kursą. Dėl to nuolat persvarsto ir tobulina Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kuriame numato daugybę skirtingų priemonių, keisiančių Lietuvos automobilių parką šiame dešimtmetyje.

Temą siūlykite, medžiagą siųskite gazas@15min.lt

Tiesa, daugeliu atvejų į taršą žvelgiama iš valdininkų pozicijų – kaip lengviau. Turiu mintyje, taršiu automobiliu laikomas tas, kuris (teoriškai, pagal gamintojų pateiktas lenteles) nuvažiuodamas kilometrą išskiria ne daugiau kaip 129 g CO2. Nes nuo 130 g/km ribos jau reikia mokėti registracijos mokestį, kuris turėjo būti, bet netapo, taršos mokesčiu.

Tokią tvarką taip pat galima priimti, tačiau ji yra labiau įsivaizduojama, o ne regima plika akimi. Na, nebent pažvelgsite į techninį pasą ir jame pamatysite įrašytus anglies dvideginio emisijos skaičius.

Tačiau į taršą tiek politikams, tiek eismo dalyviams derėtų plačiau atverti akis. Nes akivaizdžių teršėjų Lietuvos keliuose ir gatvėse – apstu, o XXI a. gatvėse matyti dūmų stulpus mažų mažiausiai keista.

Prastas dyzelių įvaizdis

Be abejo, lengviausia šunis karti ant dyzelių. Nes dauguma jau yra nuvažiavę po kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Be to, nemaža dalis neturi kietųjų dalelių filtrų DPF arba, vieša paslaptis, jų šeimininkai yra išprogramavę EGR sistemas.

Bet dar didesnė bėda, kuria su 15min nuolat dalijasi skaitytojai, yra po miestą važinėjantys „lavonai“. Tai – automobiliai, kurių varikliai ar turbinos yra prie mirties tiesiogine šio žodžio prasme.

Tokį nuo tolo smirdantį ir skleidžiantį didžiulę dūmų uždangą „VW Passat“ skaitytojai užfiksavo prieš savaitę tiesiai po Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos langais (Pilaitės pr. ir Mėnulio g.).

„Automobilis, atrodė, tuoj užsidegs, dūmai sklido ne tik pro duslintuvą. Tai – didžiulė bėda – spūstyje stovėjo daugybė automobilių, o jų vairuotojai kvėpavo šiuo brudu“, – piktinosi filmuotos medžiagos autorius. Jis įtaria, kad buvo „pasibaigusi turbina“.

Kas ir kaip kovoja su tokiais akivaizdžiais teršėjais, nuodijančiais mūsų gyvenimą? Pasak aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės, pagal naująjį Nacionalinį oro taršos mažinimo planą bus diegiamos sistemos, stebinčios ir fiksuojančios teršėjus. Na, savotiškas Žaliosios akies projektas. Bus, o kas daroma dabar?

Dabar, pasak Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjos Loretos Pilkienės, reikia skambinti bendrosios pagalbos telefonu 112 arba apie tokius teršėjus pranešti per e.policijos sistemą.

Nes pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę.

Ar daug pranešimų apie tokius „dūmtraukius“ ir „pečkurius“? Lietuvos policija tikslių skaičių pasakyti negalėjo. Tačiau Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė pateikė kitą skaičių: Administracinių nusižengimų registre pagal ANK 307 str. šiais metais fiksuoti 57 nusižengimai. Šis ANK straipsnis vadinasi Transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, arba transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų su sumontuotu prietaisu ar įrenginiu, kuris išderina gamintojo numatytą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimą, eksploatavimas.

Kokios baudos skiriamos teršėjams?

L.Pilkienės teigimu, iš transporto priemonės išmetamų teršalų normų viršijimas ir teršalų neutralizavimo įrangos reikalavimų neatitikimas yra priskiriami dideliems transporto priemonės techninės būklės trūkumams.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atlieka transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio patikrinimus kelyje. Nustačius transporto priemonės išmetamų teršalų normų viršijimą, transporto priemonės savininkui taikoma administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 307 straipsnį (fiziniam asmeniui bauda nuo 100 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 500 eurų). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi teisės transporto priemonės savininkui nurodyti atlikti išsamesnį techninį patikrinimą techninės apžiūros įmonėje.

Transporto priemonių techninę būklę kelyje tikrinti pavesta policijai ir Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – LTSA). Šios institucijos atlieka transporto priemonių pradinius techninius patikrinimus kelyje ir esant pagrįstam poreikiui, turi teisę nurodyti atlikti išsamesnį techninį patikrinimą techninės apžiūros įmonėje. Per nustatytą terminą nepristačius išsamaus patikrinimo teigiamos išvados – naikinamas techninės apžiūros dokumentų galiojimas ir stabdomas transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme. Vienas iš tokių pagrįstų poreikių – nustatyti dideli transporto priemonės techninės būklės trūkumai, t.y. ir išmetamų teršalų normų viršijimas.

Pastebėjus, kad kelyje eksploatuojama transporto priemonė akivaizdžiai teršia aplinką, geriausia apie įvykį pranešti policijai (pvz. per „e.policija“ platformą), kuri gal turėtų galimybę tokią transporto priemonę nedelsiant sustabdyti ir patikrinti arba, bendradarbiaudama su LTSA, atlikti tyrimą dėl jos techninės būklės atitikties išmetamų teršalų normoms; nustačius išmetamos taršos reikalavimų neatitikimą, nurodyti atlikti išsamesnį techninį patikrinimą techninės apžiūros įmonėje ir taikyti administracinę nuobaudą pagal ANK 307 straipsnį. Tačiau skundo nagrinėjimui iššūkių kelia sudėtingas neatitikimo fakto nustatymas. Pvz., pateiktos vaizdinės medžiagos nepakanka pagrįsti taršos verčių nesilaikymo faktą, todėl siekiant taikyti administracinę nuobaudą ar nurodyti atlikti išsamesnį techninį patikrinimą, vienai iš minėtų institucijų – policijai ar LTSA – būtų būtina atlikti išmetamų teršalų matavimus.

„Siekiant spręsti techniškai netvarkingų transporto priemonių dalyvavimo eisme problemą, pagal Vyriausybės patvirtintą Nacionalinį oro taršos mažinimo planą (priemonė Nr. P33) ateinančiais metais planuojame inicijuoti efektyvesnę bendrą pranešimų apie akivaizdžiai taršias transporto priemones sistemos (platformos) sukūrimą, kuria pasinaudodami piliečiai galės paprasčiau pranešti apie akivaizdžiai taršios transporto priemonės atvejį, – sako L.Pilkienė. – Taip pat bus peržiūrėtos institucijų funkcijos, siekiant palengvinti transporto priemonių taršos nagrinėjimo procesą. Itin taršių transporto priemonių keliuose identifikavimui svarstome įdiegti (šiuo metu atliekama reikiamų teisinio reguliavimo pakeitimų analizė) inovatyvią nuolatinių nuotolinių transporto taršos matavimų sistemą, leisiančią nesustabdant transporto priemonių nuotoliniu būdu nustatyti jų išmetamų teršalų kiekį realiomis važiavimo sąlygomis. Šios technologijos pilotinis projektas vykdytas praeitų metų vasarą, kurio rezultatai paskelbti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs