Suprasti akimirksniu
- Vilniuje yra kelios atkarpos tarp stotelių, kurias viešasis transportas įveikia vidutiniškai per 15 sek. Tiek laiko m.Ticket programėlėje aktyvuojasi bilietas, iš pradžių šviesdamas oranžiniame fone ir tik po to nušvisdamas žaliai.
- Bendras vidutinis laikas, per kurį Vilniaus viešasis transportas įveikia atstumą tarp stotelių, yra 60 sek.
„Įlipau Filaretų stotelėje, be streso išsitraukiau telefoną, programėlėje m.Ticket aktyvavau bilietą ir pasidžiaugiau, kad suskubau, nes Polocko stotelėje, kuri yra už kokių 200 m, jau laukė kontrolė“, – savo istoriją 15min pasakojo vilnietis. Tačiau, kaip netrukus paaiškėjo, kontrolierių nuomone, bilietas buvo aktyvuotas per vėlai, nors Marius su tuo nesutinka ir neketina mokėti jam skirtos baudos.
15min žurnalistai ta proga atliko eksperimentą, kurio metu patikrino, ar toms interpretacijoms tikrai yra erdvės. Ypač tuomet, kai atstumas tarp stotelių yra nedidelis ir troleibusas tarp jų (anot SĮ „Susisiekimo paslaugos“) važiuoja nuo 15 iki 60 sek.
Kad nebūtų vietos sukčiavimui, troleibusui ar autobusui įvažiavus į stotelę vairuotojas gali blokuoti komposterius. Tačiau programėlė m.Ticket (su 15 sek. bilieto aktyvavimo pauze) veikia visuomet.
Kam sugalvota 15 sek. bilieto neaktyvumo taisyklė
Šią 15 sek. taisyklę „Susisiekimo paslaugos“ pradėjo taikyti šių metų vasarą. Skaičiuojama, kad 2019 m. sausio–balandžio mėn. 9,2 proc. visų patikrintų mobiliųjų programėlių naudotojų bilietą aktyvino jau keleivių kontrolės metu. Pagal šiuo metu galiojančias „Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisykles“ kontrolės metu pažymėtas ar aktyvintas bilietas negalioja.
Tai reiškia, kad įlipdami į viešąjį transportą keleiviai turi būti iš karto pasiruošę aktyvinti bilietą tiek mobiliosiose programėlėse, tiek Vilniečio kortelėje. Programėlėse atsiradęs 15 sekundžių laikotarpis bilieto aktyvinimui yra vienas būdų, skatinančių keleivius prisiminti šią taisyklę.
Įlipdami į viešąjį transportą keleiviai turi būti iš karto pasiruošę aktyvinti bilietą.
„Mūsų naujausi duomenys rodo, jog „zuikių“ dalis viešajame transporte yra maždaug 1,7 proc. viso keleivių srauto. Vilniaus mieste kasdien atliekama maždaug 544 000 kelionių, vadinasi, apie 9250 keleivių kasdien važiuoja be bilieto. Per metus tai sudaro maždaug 426 tūkst. eurų negaunamų pajamų – už tokią sumą miestui būtų galima nupirkti du visiškai naujus autobusus“, – tuomet paaiškino SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Kaip tai atrodo praktiškai
Neturėdami jokių piktų kėslų tapti zuikiais, pasirinkę trumpą maršrutą, esantį šalia 15min redakcijos, patikrinome, ar kontrolieriai galėtų bandyti nubausti žurnalistą už taisyklių pažeidimą, nors bilietą jis pasižymėjo vos įlipęs – žinoma, sveiko proto ribose.
Kas yra sveiko proto ribos? Natūralu, kad, įlipęs į troleibusą, keleivis pirmiausia turi pasirūpinti saugumu: įsitverti į turėklą arba atsisėsti. Jei rankose turi nešulių, padėti juos taip, kad nekeltų pavojaus kitiems.
Ar keleivis turėtų programėlę m.Ticket aktyvinti dar lauke, pamatęs atvažiuojantį troleibusą? Ne, to taisyklės nereikalauja (taisyklių citata - teksto pabaigoje). Taigi ištiesus į priekį išmanųjį telefoną lipti laipteliais nėra būtinybės, jeigu pasitikime vieni kitais. Juo labiau žiemą, kai mūvime pirštines.
Taip ir elgėsi žurnalistas eksperimento metu. Įlipęs stotelėje Švietimo akademija (liaudiškai tariant, Pedagoginio), įsitvėrė į turėklą, perėmė iš dešinės rankos į kairę krepšį (ta pačia ranka prilaikė ir GAZO manekeną, naudojamą daugelyje bandymų), iš kišenės išsitraukė telefoną ir aktyvavo m.Ticket. Dar papildomą sekundę sugaišo papildomai patvirtindamas, kad tikrai nori aktyvuoti bilietą. Pasižiūrėkite, kaip tai atrodė:
Svetainėje stops.lt rašoma, kad viešuoju transportu iš stotelės „Švietimo akademija“ iki „Panorama“ galima nuvažiuoti per 1 min. Tačiau lyg tyčia – eksperimento metu Saltoniškių/Narbuto g. sankryžoje degė žalia šviesa, tad troleibusas ją kirto po 15 sek. O „Panoramos“ stotelė – čia pat...
Taigi, įskaičiuojant 15 sek., per kurias aktyvuojasi m.Ticket bilietas, žalia šviesa jis sutvisko likus kelioms sekundėms iki stotelės.
Išvada: įlipęs kontrolierius tikrai galėjo pagalvoti, kad „pagavo zuikį“, nes bilietas aktyvavosi kitoje stotelėje. Žinoma, žurnalistas galėjo būti greitesnis: įšokęs į troleibusą skubiai mesti savo nešulius ir tarsi SMS tekstą sumaigyti m.Ticket mygtukus (būtų sutaupęs kokias 5 sek.). Tačiau tai nebūtų saugu: ar dėl kelių sekundžių verta nusisukti sprandą, troleibusui pastabdžius sankryžoje? Ir ar taip žaibiškai mygtukus galėtų surasti vyresnio amžiaus žmogus?
Nes nuo tos akimirkos, kai žurnalistas įsitvėrė į turėklą iki patvirtinimo, kad bilietą tikrai nori aktyvuoti (kol jis nušvito oranžine šviesa), praėjo 26 sek. (skubant būtų praėjusi 21 sek.). O iki akimirkos, kai bilietas sužibo žaliai – 41 sek. (skubant būtų 36 sek.). Taigi, degant žaliam šviesoforo signalui, bet kuriuo atveju – skubant arba mygtukus maigant normaliu ritmu – bilietas būtų aktyvavęsis jau už sankryžos.
P.S. Ką apie keleivio elgesį sako Keleivių ir bagažo vežimo viešuoju transportu taisyklės. Punkte 30.1. rašoma:
„Prieš įlipdami į transporto priemonę pasiruošti turimą bilietą, o įlipus nedelsiant pažymėti/aktyvinti turimą bilietą“.
29-ajame punkte kita prievolė: „Keleivis, norėdamas aktyvinti bilietą mobilioje programėlėje, prisiima atsakomybę dėl naudojamos telefoninės įrangos veikimo, ryšio sutrikimų ar kitų kliūčių“.
Tačiau keleivio naudai surašytas punktas Nr. 30.7. Jame sakoma, kad keleivis turi „pasirūpinti savo ir vežamų daiktų saugumu, jei yra laisvų vietų, atsisėsti, stovint laikytis už transporto priemonėje įrengtų turėklų, nesiremti į važiuojančios transporto priemonės duris, netrikdyti vairuotojui dešinės pusės matomumo stovint arti priekinių transporto priemonės durų, išlipant nepalikti asmeninių daiktų“.
Tai kas svarbiau: saugiai atsistoti ar pulti žymėti bilietą?
Ką apie šią situaciją galvojate jūs? Parašykite savo nuomonę komentaruose arba balsuokite apklausoje.
