Kaip teigiama Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai, didelis dėmesys skirtas ir aplinkos sutvarkymui: daugiau vaikų žaidimo aikštelių, nauji želdiniai, patogus bei kiekvienam prieinamas patekimas prie upės.
„Pernai pristatę Nemuno krantinės gatvės atnaujinimo projektą sulaukėme išties nemažai diskusijų, pastabų ir komentarų. Į juos atsižvelgėme ir kartu su projektuotojais parengėme naujus teritorijos sutvarkymo sprendinius, su kuriais pakviesime susipažinti visus kauniečius“, – sakė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
15min primena, kad protestuodami prieš palei Nemuną suplanuotą nutiesti gatvę, šančiškiai netgi rengė protesto eitynes.
Skirs dėmesio Nemuno krantinei
Šančių teritorija itin pastebimai pradėjo plėstis dar XIX a. viduryje – pramoninė veikla klestėjo, tad aplink vis gausiau kūrėsi fabrikų darbininkai. Kiek vėliau čia iškilo Kauno tvirtovės kareivinių kompleksas, o tarpukariu tai buvo apskritai vienas sparčiausiai besiplėtusių Kauno priemiesčių, ilgainiui priartėjęs prie miesto centro.
Kaip rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai, dabar atėjo eilė visu gražumu suspindėti šioje teritorijoje esančiai Nemuno krantinės gatvei, kuri ilgą laiką stokojo dėmesio. Ligšiolinis dulkantis žvyrkelis nepuošia šios erdvės, o vietos gyventojai į savo namus Kranto alėjoje iki šiol priversti vinguriuoti siauromis gatvelėmis ir ten pat turi statyti savo automobilius.
Greta besidriekiantis vienas pirmųjų Kaune dviračių takas jau senokai tapo svarbia jungtimi tarp skirtingų miesto dalių ir nebeatlieka pilnavertiškos savo funkcijos – dėl nepakankamo pločio jame negali saugiai išsitekti pėstieji ir dviratininkai. Jų srautai šiltuoju metų laiku čia pastebimai išaugę.
„Pokyčiai vyksta visame mieste, tad Žemieji Šančiai – ne išimtis. Matome, kad šiame mikrorajone apsigyvena vis daugiau jaunų šeimų, čia pat kuriasi įmonės. Atitinkamai turi vystytis ir visa teritorija. Tikslas tik vienas ir labai konkretus – kompleksiškai sutvarkyti ir paversti šią vietovę patogia erdve, kuri būtų prieinama visiems.
Tikime, kad gyventojai įvertins tuos privalumus, kuriuos numatė projektuotojai: atskiri dviračių ir pėsčiųjų takai, saugi gatvelė su iškiliosiomis perėjomis, daugiau žalumos, į bendrą aplinkos visumą integruotos parkavimo aikštelės, vaikų žaidimų ir kitos laisvalaikio erdvės bei Nemuno link vedantys pandusai, kuriais patogiai galės naudotis ir žmonės su judėjimo negalia ar mamos su vežimėliais“, – numatomus pokyčius vardijo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Pigesnis šildymas šimtams šeimų
Pokyčiai Nemuno krantinės gatvėje prasidės nuo požeminių darbų. Iki šiol Kranto alėjoje esantys 9 daugiabučiai namai šiluma apsirūpindavo iš gamtinėmis dujomis kūrenamų nusidėvėjusių katilinių. Tiek už jų priežiūrą, tiek už suvartotas dujas apie 400 namų ūkių turėdavo gerokai patuštinti kišenes. Naujų katilinių įrengimas būtų kainavęs dar daugiau.
Dėl to dalis daugiabučių gyventojų prieš kelerius metus kreipėsi į bendrovę „Kauno energija“ dėl galimybės prisijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo. Kiti kol kas tokią galimybę dar svarsto. Pigesnė šiluma apsisprendusius šančiškius turėtų pasiekti dar šiemet. Skaičiuojama, kad prisijungus prie miesto tinklų, sąskaitos už šildymą sumažės maždaug dešimtadaliu.
„Siekiant prijungti namus prie centralizuoto šilumos tinklo, „Kauno energija“ įtraukė šią investiciją į planą. Ji nustatyta tvarka bus derinama su Valstybine energetikos reguliavimo taryba bei kitomis institucijomis. Prijungus minėtus daugiabučius namus prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, jų gyventojai už šilumą mokės vieną mažiausių kainų Lietuvoje“, – patikino bendrovės generalinis direktorius Tomas Garasimavičius.
Gyventojams nebereikės rūpintis kelių dešimtmečių senumo dujinių katilų atnaujinimu, eksploatacija bei reguliaria priežiūra. Šilumos punktų įrengimas daugiabučiuose atsieis bemaž trečdaliu pigiau nei esamų katilinių atnaujinimas.
Patogesnis susisiekimas
Centralizuoto šildymo trasos nutiesimas į daugiabučius prie Nemuno krantinės gatvės – tik dalis infrastruktūrinių pokyčių, kurie laukia vietos gyventojų ir čia užsukančių svečių. Įrengus komunikacijas po žeme, kompleksiškai bus sutvarkyta ir visa teritorija.
Nuo A.Juozapavičiaus prospekto iki Kranto 11-osios gatvės ruošiamasi iš pagrindų atnaujinti 1673 metrų ilgio žvyrkelį. Numatyta įrengti iškiliąsias sankryžas ir pėsčiųjų perėjas, kelio ženklus eismo saugumui užtikrinti, geresnį apšvietimą. Dviejų eismo juostų, 5,5 m pločio gatve nebus galima važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms.
Po rekonstrukcijos teritorija ir toliau išsaugos žalumą. Aplinką papuoš dar daugiau medžių ir kitos augalijos.
„Dabartinis žvyrkelis palei krantinę – prastos būklės, be aiškių ribų. Dėl to kyla nemažai netvarkos. Automobiliai vietomis statomi kur papuola, o transporto judėjimas tokiu keliu apskritai gali būti pavojingas aplinkiniams.
Suprojektuota gana siaura gatvė iš esmės tarnaus vietos gyventojų poreikiams, nes, atvažiuojant nuo A.Juozapavičiaus prospekto, kitas jos galas pasibaigs ties Kranto 11-ąja gatve, todėl magistralinio judėjimo čia nebuvo ir negalės būti“, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A.Pakalniškis.
Atsižvelgus į bendruomenės poreikius, prie Kranto alėjoje esančių daugiabučių ir rekonstruotos gatvės atsiras daugiau vietos aplinkinių gyventojų transporto priemonėms. Prie namų įrengus gana erdvias aikšteles, bus išspręsta problema ir dėl galimų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuomet automobiliai būdavo statomi ant žalios vejos ir kitose neleistinose vietose.
Be to, kilus incidentui, ši Žemųjų Šančių vieta taps greičiau pasiekiama specialiųjų tarnybų transportui.
Dviratininkams ir pėstiesiems
Greta kelio numatyta rekonstruoti esamą dviračių taką prie Nemuno. Jis bus išplatintas iki 2,5 metrų. Pėsčiųjų maršrutai drieksis atskirais šaligatviais. Pastarieji bus ne siauresni nei 1,5 m ir atsišakos bei tęsis iki pat daugiabučių. Visi takai bus pritaikyti žmonėms su specialiaisiais poreikiais.
Nuo Nemuno krantinės gatvės iki pėsčiųjų ir dviračių takų nusileisti bus itin patogu – projektuojami pustrečio metro pločio pločio pandusai su apsauginėmis tvorelėmis. Šlaitus numatyta sutvirtinti, keliose vietose įrengiant laiptus.
Šalia Nemuno krantinės ruošiamasi įrengti ir lauko treniruoklių bei vaikų žaidimo aikšteles, lietaus nuotekų tinklą su vandens surinkimo šulinėliais, šiuolaikišką LED apšvietimą. Įrengus tokią infrastruktūrą, ženkliai pagerės susisiekimas su vaizdinga upės pakrante.
Poilsio zonoje prie Nemuno planuojamos persirengimo kabinos, nauji suoliukai ir kita mažoji architektūra, tarnausianti aplinkinių gyventojų ir svečių poilsiui. Sutvarkyta ir išgražėjusi erdvė greta Kranto alėjos užtikrins geresnę gyvenimo kokybę ne tik esamiems, bet ir būsimiems šio mikrorajono naujakuriams.
Nuotolinis pristatymas internetu
Dėl šalyje paskelbto karantino ribojant renginius uždarose patalpose, gyventojų supažindinimas su rengiamu projektu gali būti organizuojamas tik nuotoliniu būdu. Tam numatyta pasitelkti vaizdo transliaciją internetu.
Vadovaujantis Aplinkos ministerijos rekomendacija dėl viešinimo procedūrų karantino metu, viešas svarstymas elektroninėmis ryšio priemonėmis vyks kovo 23 dieną 17 valandą. Dalyvių prisijungimas: bit.ly/RegistracijaGyventojams (nuoroda aktyvuosis likus valandai iki renginio).
Susipažinti su parengtais projektiniais pasiūlymais galima nuo kovo 5 dienos iki kovo 23 dienos. Kauno miesto savivaldybės svetainėje: bit.ly/NemunoKrantine.
Klausimai ir pasiūlymai dėl rengiamo projekto teikiami iki kovo 23 dienos el. paštu rita.nageliene@kaunotiltai.lt arba raštu, adresu AB „Kauno tiltai“ Projektavimo skyriaus vadovei Ritai Nagelienei, Ateities pl. 46, LT-52502, Kaunas.
Teikiant pasiūlymus projektuotojui, turi būti nurodyta fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, el. pašto adresas bei kiti ryšio duomenys, pasiūlymo teikimo data ir motyvai.
