Būkime objektyvūs: taip nutinka ne visuomet. Kartais šulinių dangčiai išdėlioti taip, kad juos labai patogu „apžergti“. Tokiu atveju vairuotojas ir keleiviai nejaučia nė mažiausio diskomforto.
TAIP PAT SKAITYKITE: Projekto „Duobių matuoklis“ startas: ar Savanorių prospektas yra blogiausia Vilniaus gatvė?
Tačiau pasitaiko ir priešingai, kai žmonės galvas kraipo: ir kas sugalvojo šulinius išdėlioti taip, kad jų dundėjimo išvengti nebūtų įmanoma?
Tokių keistų ruožų galima rasti daugybėje senų gatvių. Tarkime, Vilniaus ir Kauno Savanorių pr. ar sostinės Kalvarijų gatvėje.
Tokią situaciją, ko gero, galima paaiškinti. Juk tais laikais, kai buvo tiesiama Felikso Dzeržinskio gatvė (ankstesnis Kalvarijų g. pavadinimas), nebuvo prognozuojamas toks eismo intensyvumas. Todėl nebuvo didelio skirtumo, kaip išmėtyti šulinius.
Tačiau, projektuojant ir tiesiant Vilniaus Vakarinį aplinkkelį, ko gero, buvo įmanoma pasukti gatvę pusmetriu kairiau ar dešiniau, kad nereiktų bildėti per šulinius? Kad šulinio dangtis atsidurtų tiksliai eismo juostos viduryje, o ne dešiniame ar kairiame trečdalyje. Arba greitėjimo juostoje?
Nes dabar susidaro įdomi situacija. Nors KET reikalauja važiuoti kuo dešiniau (pirma juosta, jei ji laisva), kartais taip elgtis nepatogu. Tarkime, įsukus į aplinkkelį nuo Oslo g. ir važiuojant link Pilaitės, ir pradžių, sukantis gatvei, galima lengvai sugauti 2-3 šulinius. Tačiau, pranėrus po viaduku, greitoje tiesiojoje, pagauti dar 10 šulinių vieni niekai (žiūr. filmuotą medžiagą).
Ar toks gatvių projektavimas logiškas? Juk jis skatina vengti pirmos juostos ir važiuoti antra arba trečia.
Vilniaus savivaldybės atstovas: buvo išnaudotos visos galimybės
Arūnas Visockas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų vadovas šią situaciją pakomentavo taip:
„Aplinkkelio statybos metu buvo peržiūrėti inžinerinių tinklų sprendiniai ir išnaudotos visos įmanomos galimybės inžinerinių tinklų šulinius iškelti į rezervinę eismo juostą. Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo techniniame projekte suprojektuoti 249 inžinerinių tinklų šuliniai, kone pusę jų (122) šuliniai suprojektuoti rezervinėje eismo juostoje. Kur nėra rezervinės juostos, pvz. greitėjimo – lėtėjimo juostos, 30 šulinių suprojektuota eismo juostos viduryje.
Vietose, kuriose nėra galimybės inžinerinius tinklus ir jų šulinius suprojektuoti rezervinėje eismo juostoje ir negalima iškelti tinklų į privačius žemės sklypus, o esamos inžinerinės komunikacijos kerta Vakarinio aplinkkelio trasą, inžinerinių tinklų šuliniai suprojektuoti eismo juostos viduryje.
Projektuojant naujas sostinės gatves, šuliniai suplanuojami ne važiuojamojoje gatvės dalyje – tam pasirenkama arba rezervinė juosta, arba žalioji zona. Ir tik tose vietose, kur neįmanoma suprojektuoti kitur, šuliniai įrengiami važiuojamojoje dalyje, bet pasirenkama atitinkama trajektorija – kad nepatektų po automobilio ratais.
Kai kur Savanorių prospekte ir Kalvarijų gatvėje inžineriniai tinklai yra 6-7 metrų gylyje. Norint šiose itin judriose miesto gatvėse iškelti šulinius iš važiuojamosios dalies reiktų suprojektuoti naujai inžinerinius tinklus kitoje vietoje, išardyti gatvės dangą, iškasti tinklus, perkelti juos į naują vietą ir sutvarkyti gatvę.
Tokie sprendimai pareikalautų daug papildomų investicijų ir sukeltų daug nepatogumų vilniečiams“.
