Trečiadienį vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje „Regitros“ direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas teigė, kad iki liepos 21 d. vakaro liepą pirmą kartą įregistruotų transporto priemonių, kurioms taikomas mokestis, buvo 8 tūkstančiai. Ir dar 8 tūkstančiai automobilių, pakeitusių savininkus.
„Su šiomis 16 tūkstančių priemonių didesnių problemų neturėjome apskaičiuodami mokesčio, o surinkta yra 1,5 mln. Eur.“, – sakė S.Šuminas.
Kaip jis teigė 15min, aiškios ir kol kas populiariausių mokesčių ribos.
„Populiariausias mokestis – nuo 90 iki 150 eurų. Jei kalbėtume apie dyzelinius automobilius, kadangi 70 proc. Lietuvos automobilių parko yra dyzeliniai automobiliai, tai būtų 150-180 g/km išmetamo CO2“, – sakė S.Šuminas.
Problemos dėl hibridinių automobilių
Trečiadienį vykusiame posėdyje buvo iškeltas ir klausimas dėl mokesčio apskaičiavimo dyzeliniams hibridiniams automobiliams, kadangi formulėse jų taršos apskaičiavimo variantas nėra nurodytas.
O Aplinkos ministerijos kanclerio Armino Mockevičiaus teigimu plug'in hibridai taršos mažinimo atžvilgiu yra kontroversiškai vertinama transporto priemonė.
„Kad ir kaip pažiūrėsi, akumuliatoriai sensta, o jei automobilis jau yra naudotas, tai mažėja ir elektra nuvažiuojamas atstumas. Taip pat, jei automobilis yra sunkesnis ir reikalauja daugiau kuro, tai ir teršia labiau.
Ir net tarptautinės nevyriausybinės organizacijos tuos tradicinius hibridinius automobilius, kurie dažnai nuvažiuoja iki 50 km., vertina kaip neprisidedančius prie klimato kaitos mažinimo.
Šiuos automobilius reikia atsargiai vertinti ir svarstėme apie tuos kelis atvejus, kai galbūt reiktų pakeisti formulę, bet tuomet bandytume padaryti protingiau nei Europos komisija, reikėtų pirkti papildomą studiją“, – pasakojo A.Mockevičius.
Tokiai pozicijai pritaria ir „Regitros“ direktoriaus pavaduotojas S.Šuminas.
„Manau, kad savarankiškai mums patiems ar įstatymų leidėjui sukurti dar vieną formulę yra nerealu. Reikia žinoti ir kaip jos sukurtos, ir kodėl neišskyrė dyzelinių hibridų. Turėjome kelis tokius atvejus, tačiau po to atsirado lygiavertė transporto priemonė ir suskaičiavome pagal jos CO2, kuris buvo nurodytas“, – 15min teigė. S.Šuminas.
Kokių dokumentų paprašyti perkant automobilį
S.Šuminas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad perkant automobilį bei žinant, kad registracijos mokestis yra vertinamas pagal išmetamą CO2 kiekį, vertėtų pasirūpinti reikalingais dokumentais.
„Perkant iš užsienio įvežtą automobilį reikia žiūrėti, ar kilmės dokumentuose yra nurodytas išmetamo CO2 kiekis. O jei nėra, reikia prašyti iš pardavėjo, kad pateiktų atitikties liudijimą, kitaip vadinamą automobilio gimimo liudijimą, kuriame visuomet yra nurodomas CO2 kiekis.
Pas mus žmonės kažkaip nusiperka automobilį, atkeliauja iki mūsų ir po to atsiranda problema, kad trūksta vieno ar kito parametro. Iki tol, kol tai netapo mūsų registro objektu, žmogus turi pats rūpintis ir pirkdamas automobilį įvertinti visas rizikas“, – teigia S.Šuminas.
Pasak jo, patikimas ir registracijos mokesčiui apskaičiuoti naudojamas CO2 kiekis nurodomas keliuose dokumentuose.
„Įstatymų leidėjai numatė patikimus šaltinius, tai negali būti pardavėjo ar serviso pažyma apie vienokį ar kitokį CO2 kiekį. Yra labai aiškiai išskirti patikimi dokumentai. Tai – arba automobilio gimimo liudijimas (angl. Certificate of conformity) arba tos šalies, kurioje pirkta transporto priemonė, registracijos liudijimas“, – sako S.Šuminas.
Neturint reikalingų dokumentų gali tekti kreiptis į automobilių pardavimo atstovybes, kurios už reikiamą dokumentą gali paprašyti ir kelių šimtų eurų.
