Specialistai pažymi, jog viena didžiausių problemų šiame kelyje – laikas, nes komerciniam transportui reikiamos veiksmingos technologijos dar tik ateina ir šiuo metu reikalauja milžiniškų investicijų. Tačiau, norint ekologinės pažangos, jau dabar reikėtų šimtus tūkstančių dyzelinu varomų transporto priemonių nedelsiant keisti netaršiomis, o daugelis transporto parkų valdytojų nėra pasirengę tokio lygio investicijoms.
„Dar daugiau – jau net Europos žaliasis kursas atsidūrė po didinamuoju stiklu, kai praėjusį rudenį smarkiai pašokus energetikos išteklių kainoms Europoje, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje, pasigirdo nuomonių, ar spartus perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių nevirsta infliaciniais procesais visoje energetikos grandinėje.
Dabar papildomą infliacijos impulsą kelia ir Rusijos agresija Ukrainoje. Bet kokiu atveju veiksmingiausias būdas neauginti energijos ištekliams tenkančių kaštų yra optimalus vartojimas, o siekiant tokio tikslo visų pirma verta apsvarstyti, ar dabar naudojamos efektyviausios priemonės“, – pastebi „Iveco“ prekių ženklo vadovas Baltijos šalyse Ernestas Jakubonis.
Svarbu – kaip ir kokiomis aplinkybėmis automobilis važiuoja
Logistikos ir transporto paslaugų įmonės „AD Rem Transport“ vadovas Antanas Šimelis atkreipia dėmesį, kad komercinio transporto parkų valdytojai susiduria su tam tikra specifika. Asmeninės paskirties automobilių gamintojai elektrifikuojasi tikrai sparčiai, o komercinio transporto srityje proveržio tenka palaukti.
Specialisto teigimu, labai tikėtina, kad galime sulaukti alternatyvių technologijų, kurios prisidės prie ambicingų taršos mažinimo tikslų.
„Savaime automobilis nėra tiesioginis taršos šaltinis, kol nevažiuoja, taigi svarbu, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis eksploatuojamas. Vertintina keletas aspektų, kaip antai efektyvus maršrutų planavimas, atstumas, nuvažiuojamas be krovinio, optimalus prekių svoris ir tūris, na ir logistikai svarbios infrastruktūros vystymas bei naudojimas.
Taigi, išteklių tarša optimizuota ir dabar naudojamoje visoje tiekimo grandinėje, ir tai taip pat leidžia sumažinti bendrą nuosavybės kainą (angl. „Total cost of ownership“, arba TCO)“, – sako A. Šimelis.
E. Jakubonio teigimu, tikėtino masiškumo ir esminio proveržio keičiantis komercinio transporto technologijoms dar teks palūkėti, tačiau veikiančių sprendimų reikia jau dabar. Tam, specialisto pastebėjimu, neretu atveju užtenka vien pakoreguoti veiklos įpročius ir pritaikyti logistinius pakeitimus, kurie leis įmonei automatiškai gauti teigiamą finansinį ir tvarumo rezultatą.
„Kaip pavyzdys, mes savo klientams siūlome konkretų būdą, kurį pritaikius galima ne tik 48 proc. sumažinti CO₂ taršą, bet ir 32 proc. apkarpyti TCO. Tai visiškai žemiškas sprendimas, leidžiantis optimizuoti veiklą: naudojami tie patys dyzeliniai „Iveco Daily“ furgonai, tačiau iš 3,5 tonos pakeisti į 5 ar net 7 tonų segmentą“, – atskleidžia specialistas.
Anot jo, pakeitus populiariausio segmento lengvąjį į didesnio krovumo komercinį automobilį, galima nuvežti anksčiau naudotų dviejų ar net trijų transporto priemonių krovinį, taigi ir įveikti mažiau kilometrų bei sunaudoti mažiau degalų. Visi susiję pokyčiai – nuo vairuotojų kategorijos keitimo iki kelių rinkliavos mokesčių – įtraukti į kalkuliacijas, kurių rezultatas vis vien rodo akivaizdų lėšų sutaupymą ir geresnius ekologinius rodiklius.
„Per 5 metus galima sutaupyti beveik šešiaženklę sumą. Be to, nuo 2026-ųjų N1 klasės automobiliai praras savo privalumus prieš N2 klasę, kai komerciniams automobiliams iki 3,5 tonos reikės naudoti techniką su tachografais, tad šis aspektas taip pat verčia susimąstyti transporto savininkus iš anksto“, – pažymi E. Jakubonis.
Alternatyvų paieška taps kasdienybe
Bendrovės „Sixt“ atstovybės mūsų šalyje pardavimo vadovas Valdas Stanislovaitis sako, kad toks pavyzdys yra vienas iš kelių, ieškant būdų optimizuoti transporto parko naudojimą.
„Paskaičiuokime: vietoje trijų automobilių galima įsigyti du didesnius ir vien perkant sutaupyti bent 10 tūkstančių eurų. Didesnis automobilis naudos nežymiai daugiau degalų, tačiau dvi transporto priemonės vietoje trijų leis sutaupyti“, – teigia „Lietuvos metų komercinio automobilio“ rinkimų komisijos narys.
Jo pastebėjimu, 5 tonų ir didesniuose automobiliuose montuojami varikliai turi nežymiai ilgesnius aptarnavimų intervalus, tad tikėtina, jog rečiau bus gaištama servisuose ir taupiau bus naudojami tiek variklio, tiek paties automobilio ištekliai.
„Be to, N2 klasei nėra būtinos žieminės padangos, kas irgi leidžia specifiniams verslams sutaupyti. N2 klasės transporto priemonių kelių rinkliavos mokestis didesnis, tačiau vietoje, pavyzdžiui, trijų vairuotojų, reikėtų tik dviejų“, – skaičiuoja V. Stanislovaitis.
E. Jakubonio teigimu, alternatyvų paieška netrukus taps visų rinkos žaidėjų kasdienybe – vieni krovinius nukreips į traukinius, kiti naudosis daugiamodalinėmis galimybėmis, treti ims plukdyti laivais, tad mąstymas tokia kryptimi nebus kažkoks išskirtinumas.
„Industrija reikalauja brangių technologijų. Ilgalaikiuose procesuose net mažytis patobulinimas dėl masto efekto gali sukelti labai didelių pokyčių – tiek kaštų, tiek teršalų išmetimo sumažinimo“, – reziumuoja pašnekovas.
