Šiuo bandomuoju projektu siekiama keliuose identifikuoti taršiausias transporto priemones ir paskatinti jų savininkus automobilį susitvarkyti arba pakeisti mažiau taršiu.
Per pusę sekundės nuotolinio matavimo įranga atlieka apie šimtą matavimų kiekvienos transporto priemonės išmetamuosiuose dūmuose. Kartu registruojamas jos valstybinis numeris, greitis, oro sąlygos. Ši įranga yra kilnojama, lengvai ir greitai sumontuojama, statoma vienos juostos kelių ruožuose.
Projektą planuojama užbaigti iki vasaros pabaigos. Įvertinus jo rezultatus, bus svarstoma galimybė nuotolinę taršos stebėseną Lietuvoje vykdyti nuolat.
Transporto tarša nuotoliniu būdu matuota Švedijoje, Ispanijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Bulgarijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, JAV, Vokietijoje ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, kai kuriose JAV valstijose identifikuojamos labiausiai ir mažiausiai teršiančios transporto priemonės, apie tai pranešama jų savininkams ir prašoma nuvykti pasitikrinti išmetamų teršalų kiekį. Mažiausiai teršiančių automobilių savininkai informuojami, kad kitos periodinės techninės apžiūros metu jų transporto priemonės išmetamas oro teršalų kiekis nebus tikrinamas.
Ispanijoje tokiu būdu pavyko nustatyti sunkiųjų transporto priemonių manipuliavimo taršos mažinimo sistema atvejus, atsakingiems asmenims netgi buvo iškeltos baudžiamosios bylos už gyventojų sveikatos sutrikdymą.
Europos Komisija nuotolinį automobilių taršos matavimo būdą palaiko ir skatina. Transporto priemonių taršos nuotolinės stebėsenos privalumus patvirtina ir EK mokslinių tyrimų padalinys – Jungtinis tyrimų centras. Šios sistemos vertinimo techninėje ataskaitoje nurodoma, kad nuotolinė taršos matavimo technologija yra perspektyvus būdas valdyti transporto taršą, identifikuojant taršiausias ir mažiausiai teršiančias transporto priemones.
Automobilių parko tyrimai nuotolinio matavimo įranga kitose Europos šalyse patvirtina, kad transporto priemonių keliama tarša realiomis važiavimo sąlygomis yra didesnė už leistiną pagal „Euro“ standartus. Šių standartų neatitinka ir didelė dalis naujų automobilių, ypač varomų dyzelinu, o kai kurių jų tarša kietosiomis dalelėmis ar azoto oksidais panaši kaip gerokai senesnių automobilių.
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, Lietuvoje kelių transporto sektorius išmeta 62 proc. viso per metus išmetamo azoto oksidų, 13 proc. anglies monoksido ir 23 proc. kietųjų dalelių KD2,5 kiekio.
Lietuvoje automobilio taršos lygis nustatomas per privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą, taip pat per bendrus policijos, AAA ir Aplinkos apsaugos departamento reidus. 2020 m. šalies keliuose patikrinus 261 transporto priemonę, nustatyta 12 atvejų, kai automobilių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršijo ribinius dydžius.