Statinys iškilo beveik prieš dvejus metus, kai buvo tiesiama paskutinė Vilniaus vakarinio aplinkkelio atkarpa. 2017 m. pradžioje miesto savivaldybė akcentavo, kad bus rengiami prieigų prie Helsinkio ir Talino gatvių sutvarkymo techniniai projektai, norėta įrengti apšvietimą Talino gatvėje. Pastarojoje, atsižvelgiant į gatvei tekusį eismo srautą, buvo įrengti ir greičio ribojimo kalneliai, ir sumažintas leistinas greitis iki 30 km/val.
Nepaisant to, iki pat šios dienos pastatytu viaduku naudojasi tik pėstieji, nepatingėję įveikti nuo Buivydiškių gatvės vedantį žvyrkelį, arba prasibrovę pro Talino gatvės pusėje esančius smėlio ir žvyro kalnus.
Naudojasi tik pėstieji
„Iki viaduko privažiuoti nėra jokių galimybių – nesutvarkytos prieigos. Išleisti ir Europos Sąjungos (ES), ir valstybės pinigai, ir dabar stovi viadukas iš niekur į niekur. Jeigu yra kokių nors teisinių nesutarimų, tai savivaldybė galėtų prašyti teismo leisti pastatyti gatvę, kuri yra viešasis interesas, o teisminiai ginčai tegu būna sprendžiami atskirai“, – piktinosi 15min redakcijai parašęs skaitytojas Alfas V.
Kodėl iki šiol viaduku negali naudotis, nesupranta ir jo prieigose sutikti vilniečiai, šiandien statiniu keliaujantys tik pėsčiomis tam, kad galėtų nueiti iki Buivydiškių tvenkinių ar smėlyne pavedžioti augintinius.
„Jau kokie dveji metai taip. Savivaldybė žada, kad užbaigs darbus, tik neaišku, kada“, – samprotavo ant viaduko sutiktas šuniu vedinas Justiniškių gyventojas.
„Detalieji planai yra parengti, kiek teko domėtis. Bet tikrai problema, mat gyventojai jau būtų galėję seniai naudotis, tačiau dabar viadukas stovi tuščias“, – kalbėjo antrasis, atkeliavęs iš Buivydiškių pusės ir skubėjęs į darželį pasiimti atžalos.
Išties žvelgiant į viaduką sunku patikėti, kad šis – nenaudojamas. Čia užbaigtas pėstiesiems skirtas šaligatvis vienoje pusėje, kitoje – gumos danga išklotas dviračių takas. Sutvarkyti atitvarai – trūksta tik skirtingų krypčių eismą skirsiančios linijos ant gatvės. Visgi abiejuose viaduko galuose – šiukšlynas, krūmai arba smėlynas su automobilių vėžėm.
Nesulaukia NŽT atsakymo
Raimonda Rudukienė, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja, pasakojo, kad didžiausi rūpesčiai, norint paversti viaduką veikiančiu, žemės sklypai nuo miesto, Talino gatvės, pusės.
Kaip pasakoja specialistė, tuomet, kai buvo patvirtintas vakarinio aplinkkelio detalusis planas, gretimi sklypai nebuvo grąžinti nuosavybės teise buvusiems šeimininkams. Tad poreikio planuoti teritorijos greta numatyto Helsinkio gatvės viaduko nebuvo.
„Detaliajame plane buvo suplanuota tik vakarinio aplinkkelio trasa. Kadangi tai buvo daroma Europos Sąjungos lėšomis, buvo stengiamasi kuo greičiau projektą įgyvendinti, kad skirtų lėšų neprarastume. Dar ir dabar turime tebesitęsiančių teismų dėl aplinkkeliui reikalingų sklypų paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už juos dydžių“, – sakė pašnekovė.
Anot R.Rudukienės, detalusis planas buvo parengtas ir Helsinkio gatvės viadukui, tačiau savivaldybei nepavyko rasti bendrų sprendimų, susijusių su sklypų, esančių greta viaduko, savininkais, tad parengtas detalusis planas nebuvo patvirtintas.
„Pasikeitus teritorijų planavimo įstatymui, parengėme dar vieną detalųjį planą – šįkart tik infrastruktūrai ir tik dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Kompromisas su žemių savininkais pasiektas, tad sausį padavėme prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), mat būtent ši įstaiga turi priimti sprendimą tada, kai norima paimti žemę visuomenės poreikiams. Ir iki pat šiol neturime jokio atsakymo“, – akcentavo specialistė.
Kaip aiškino R.Rudukienė, už išperkamus žemės sklypus savivaldybė atsiskaito savo lėšomis, tačiau leidimą tokioms procedūroms pradėti turi duoti NŽT.
Jeigu leidimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą būtų duotas, anot R.Rudukienės, greičiausiai prireiktų dar pusmečio visiems formalumams sutvarkyti ir tik po to būtų galima imtis tolesnių viaduko nuovažų ir kitų statybos darbų.
Žada nebedelsti
NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Gulobovas pripažino, kad miesto savivaldybės administracijos prašymo paimti sklypą visuomenės poreikiams nagrinėjimas užtruko dėl gausybės priežasčių.
„Žemės sklypui, kuris reikalingas Helsinkio ir Talino gatvėms plėsti, yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės: uždrausta disponuoti nurodytu žemės sklypu. Taip pat Vilniaus apygardos teisme yra iškelta byla su nekilnojamuoju daiktu (dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais), ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šeši Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo hipotekos skyriaus pranešimai apie hipotekos įregistravimą“, – vardijo R.Golubovas.
Visgi jis akcentavo, kad NŽT direktoriaus sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą bus priimtas artimiausiu metu.
