Kaip jau anksčiau rašė 15min, nuo lapkričio 1-osios bus atsisakyta Kelių eismo taisyklių 75 punkto, kuris papildomos sekcijos rodyklės kryptimi leisdavo važiuoti tik įsijungus šios sekcijos signalui. Inžinierius Dalius Santockis įsitikinęs, kad toks pokytis bus tik į naudą.
„Galima pasidžiaugti, kad 2019 m. lapkričio 1 d. Lietuva pirmoji iš buvusių tarybinių šalių atsisako KET 75 punkto. O tai reiškia, kad kai papildoma sekcija išjungta, bet dega pagrindinis žalias skritulio formos signalas (be rodyklių), leidžiama sukti į dešinę praleidžiant pėsčiuosius ir dviratininkus. Toks lankstus eismo reguliavimo būdas suteikia galimybę vairuotojams sukti į dešinę trimis atvejais“, – pasakoja D.Santockis.
Taigi sukti į dešinę galėsime degant žaliam signalui (be rodyklių) su išjungta papildoma sekcija (reikia praleisti pėsčiuosius ir dviratininkus). Taip pat degant žaliam signalui su įjungta papildoma sekcija. O taip pat ir degant raudonam signalui su įjungta papildoma sekcija.
Pakeistos šviesoforų įrengimo taisyklės
Kaip teigia D.Santockis, atitinkamai pakoreguotos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, pagal kurias nuo 2019 m. lapkričio 1 d. leidžiama įrengti šviesoforus, kurių pagrindinis žalias signalas yra be rodyklių, su papildoma sekcija į dešinę.
„Labai svarbu nepamiršti, kad pagrindinė tai leidžianti sąlyga yra ta, kad tuo metu turi degti žalias skritulio formos šviesoforo signalas be rodyklių. T.y. neatnaujintose sankryžose, kuriose pagrindinis žalias signalas ir toliau lieka su juodomis rodyklėmis, privaloma paisyti pagrindinio žalio signalo rodyklių krypčių: jeigu dega pagrindinis žalias signalas su juodomis rodyklėmis, o papildoma sekcija išjungta, galima važiuoti tik pagrindinio žalio signalo rodyklių kryptimis“, – pabrėžia D.Santockis.
Nebeliks lentelių su žaliomis rodyklėmis
Primename, kad KET 76 punktas nebegalios nuo 2020-ųjų sausio 1-osios dienos. Jis nurodo, kad „jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinę, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta“.
O nuo lapkričio 1-osios dienos tokių lentelių jau nebebus galima įrenginėti šalies gatvėse.
Atnaujins šviesoforus
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė teigia, kad papildomų lentelių su žalia rodykle pašalinimas Vilniuje vykdomas palaipsniui. Kaip teigia M.Bielinytė, alternatyvų jau yra ne vienoje sostinės gatvėje – čia demontuotas lenteles pakeitė kitokie šviesoforai.
Pavyzdžiui, Ukmergės g.–Geležinio Vilko g., Pilaitės g.–V.Pociūno g., Ukmergės–Perkūnkiemio g., Žalgirio g.–Linkmenų g., Rinkinės g.–Šeimyniškių g., S.Batoro g.–Pergalės g.–Pramonės g., Ukmergės g.–Fabijoniškių g., Kauno g.–Žemaitės g.–Naugarduko g. ir kitose intensyvaus transporto eismo judėjimo gatvėse ir jų sankryžose įrengti šviesoforai arba papildomos šviesoforų sekcijos, kurios reguliuoja posūkius į dešinę.
„O Dariaus ir Girėno–Šaltkalvių–Kapsų g., Antakalnio–Žolyno g., Rygos–Taikos g. ir kitose intensyvaus pėsčiųjų judėjimo sankryžose įgyvendinti kitokie sprendimai: panaikinus papildomas lenteles su žalia rodykle į dešinę, pakeistas eismo organizavimas ir šviesoforinis reguliavimas, apsaugant pėsčiuosius“, – sako M.Bielinytė.
D.Santockio duomenimis, šiose Kauno sankryžose bus šviesoforai su papildomomis sekcijomis. Pasak jo, Kaune beveik visos išvardintos sekcijos jau įrengtos. Laukiama lapkričio 1 d., kad būtų galima jas įjungti.
„Paveldėtos“ taisyklės
Pasak jo, Lietuvoje pirmas rankomis valdomas šviesoforas įrengtas 1947 m. Vilniuje, J. Basanavičiaus–Pylimo g. (tuometinės – Komjaunimo g.) sankryžoje. Ten pat 1953 m. pastatytas ir automatinis šviesoforas.
„Natūralu, kad šviesoforai tuo metu buvo įrengiami pagal TSRS standartus. Vienas iš TSRS eismo organizavimo tvarkos trūkumų buvo tas, kad nedegant papildomai sekcijai į dešinę buvo draudžiama važiuoti papildomos sekcijos rodyklės į dešinę kryptimi, net jeigu dega pagrindinis žalias signalas. Tokia tvarka buvo įrašyta ir LTSR kelių eismo taisyklėse. Atgavus Nepriklausomybę šis reglamentavimas, deja, išliko. Pagrindinis jo trūkumas yra tas, kad degant pagrindiniam žaliam signalui yra draudžiama atlikti posūkio manevrą į dešinę, nes papildoma sekcija išjungta – tokiu būdu mažinamas sankryžų pralaidumas. Vairuotojai, keliaujantys už buvusios TSRS ribų pastebi, kad vidurio ir vakarų Europos šalys tokio reglamentavimo neturi“, – sako D.Santockis.
